Didžiausią dalį sudaro Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos piliečiai
Vilnius per kelerius metus tapo miestu, kuriame užsieniečių skaičius pasiekė rekordinį lygį. Šiuo metu sostinėje gyvena apie 76 tūkstančius kitų šalių piliečių, todėl jau kas dešimtas gyventojas yra atvykęs iš užsienio. Šis augimas įvyko itin greitai – per penkerius metus skaičius išaugo tris kartus. Svarbu ir tai, kad tik nedidelė dalis šių žmonių yra iš Europos Sąjungos, o didžioji dauguma – iš trečiųjų šalių.
Būtent ne ES piliečių skaičius auga sparčiausiai ir formuoja pagrindinę migracijos kryptį Vilniuje. Per kelerius metus jų skaičius išaugo iki dešimčių tūkstančių, o naujausi duomenys rodo, kad ši tendencija neslūgsta[1].
„Žinome ir 2026 metų naujausius duomenis, jie yra su tam tikru kilimu. Tendencija yra aiški. Ne ES piliečių atvažiuoja vis daugiau“, – konstatavo meras Valdas Benkunskas.
Tokia dinamika esą rodo, kad sostinė tampa vis labiau tarptautinė, tačiau kartu kelia klausimų dėl migracijos struktūros ir jos ilgalaikio poveikio.
Nepaisant augančių skaičių, didelė dalis atvykusiųjų Vilniuje gyvena tik formaliai laikinai – su leidimais, kurie gali būti nuolat pratęsiami. Tai reiškia, kad reali integracija dažnai nevyksta pakankamai greitai, o kalbiniai ir socialiniai skirtumai išlieka.
Kaip nurodoma, daugiausia ne ES piliečių į Vilnių atvyko iš Baltarusijos, jų, turinčių laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, yra kiek daugiau nei 18,2 tūkst. Dar apie 5,5 tūkst. žmonių yra atvykę iš Ukrainos, o kiek daugiau nei 2,4 tūkst. žmonių yra Rusijos piliečiai.
Svarstomi nauji kalbos ribojimai imigrantams
Tuo tarpu Seime vis garsiau svarstoma apie dar griežtesnius lietuvių kalbos reikalavimus užsieniečiams, ypač ilgiau nei penkerius metus Lietuvoje gyvenantiems asmenims. Tarp siūlymų – privalomi kalbos egzaminai pavežėjams ir didesnė kontrolė paslaugų sektoriuje. Tokia kryptis atitinka ir Europos tendencijas: daugelyje šalių kalbos mokėjimas siejamas su leidimais gyventi[2].
Pavyzdžiui, Prancūzijoje ilgalaikiam leidimui reikalingas A2 lygis, o Estija nuo 2026 metų panašius reikalavimus taikys ir laikino gyvenimo atvejais. Lietuvoje kol kas kalbos egzaminas būtinas tik siekiant nuolatinio leidimo, tačiau jau įsigaliojo A1 lygio reikalavimas daliai paslaugų teikėjų.
Konkrečiai Seime svarstomas įstatymo pakeitimas numatytų, kad lietuvių kalbos reikalavimas būtų taikomas užsieniečiams, kurie per pastaruosius 8 metus bent 5 metus gyveno Lietuvoje ir siekia pratęsti ar gauti leidimą laikinai gyventi. Siūloma sugriežtinti išimtis, bet atsisakyti šio reikalavimo šeimos susijungimo atvejais, nes tai galėtų prieštarauti ES teisei.
Taip pat diskutuojama dėl prievolės pavežėjams turėti kalbos mokėjimo sertifikatą dar prieš gaunant licenciją.
Už nusikaltimus siūloma deportuoti iš Lietuvos
Lietuvoje svarstomi ir pokyčiai, kurie reikšmingai griežtintų užsieniečių atsakomybę už nusikaltimus. Seime registruotos pataisos numato, kad už tyčinius nusikaltimus nuteisti užsieniečiai, atlikę bausmę, būtų deportuojami iš šalies. Iniciatoriai pabrėžia, kad augantis migrantų skaičius kelia ne tik socialinius, bet ir saugumo klausimus, todėl būtina aiškiai apibrėžti ribas.
Kartu pateikiama ir statistika – užsieniečių dalis Lietuvos kalėjimuose jau dabar yra beveik dvigubai didesnė nei jų dalis visoje visuomenėje, todėl siūloma aiškiai signalizuoti: nusikaltimas Lietuvoje reikštų ne tik bausmę, bet ir privalomą išsiuntimą.
Tuo pat metu Seime svarstomi ir platesni migracijos politikos pokyčiai. Siūloma riboti trečiųjų šalių piliečių dalyvavimą savivaldos rinkimuose, ypač kalbant apie Rusijos ir Baltarusijos piliečius, argumentuojant pasikeitusia geopolitine situacija ir galimu poveikiu politiniams sprendimams.
Panašios griežtinimo kryptys matomos ir Europos Sąjungos lygiu – Europos Komisija siūlo stiprinti nelegalios migracijos kontrolę ir didinti migrantų grąžinimus, netgi naudojant vizų politiką kaip spaudimo priemonę trečiosioms šalims. Visa tai rodo bendrą tendenciją – migracijos politika tiek Lietuvoje, tiek Europoje krypsta griežtėjimo link.
