Po mėnesių prastovos – vilkikai masiškai grįžta į Lietuvą
Per mažiau nei savaitę Lietuvą pasiekė netikėtas vaizdas – šimtai vilkikų, dar visai neseniai įstrigusių Baltarusijoje, vienas po kito kirto sieną ir grįžo namo. Iš viso nuo praėjusio antradienio iki šio trečiadienio į šalį sugrįžo 451 lietuviškas vilkikas, kuris kelis mėnesius buvo priverstinai laikomas kaimyninėje valstybėje.
Skelbiama, kad didžioji vilkikų dalis įvažiavo per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus – atitinkamai 236 ir 215 transporto priemonių. Vien per paskutinę parą iki vidurnakčio grįžo dar 56 vilkikai, iš jų 33 per Medininkus ir 23 per Šalčininkus[1].
Nors bendras grįžtančių vilkikų skaičius nuosekliai auga, pats procesas išlieka netolygus. VSAT atstovas Giedrius Mišutis pažymi, kad dar pirmadienį į Lietuvą sugrįžo tik 25 vilkikai, tačiau jau kitą dieną srautai vėl šoktelėjo.
Tuo pačiu fiksuojamas ir bendras transporto judėjimo augimas – per vieną parą per abu pasienio punktus į šalį pateko net 270 krovininių transporto priemonių, iš jų 144 per Medininkus ir 126 per Šalčininkus.
Pasak G. Mišučio, tokie skaičiai rodo itin didelį pasienio punktų darbo tempą ir aukštą pralaidumo lygį, ypač lyginant su ankstesnėmis dienomis, kai srautas siekė apie 200 vilkikų per parą.
Kai kurie vežėjai negali susigrąžinti transporto dėl ES sankcijų?
Tuo tarpu dalis Lietuvos vežėjų, siekiančių susigrąžinti Baltarusijoje sulaikytus vilkikus, susiduria su rimta problema – už transporto priemonių laikymą reikia atsiskaityti su sankcionuota bendrove „Beltamozhservice“[2].
Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) aiškiai nurodo, kad tokie mokėjimai, tiek tiesiogiai, tiek per tarpininkus, būtų laikomi Europos Sąjungos sankcijų pažeidimu. Tai reiškia, kad verslas faktiškai negali teisėtai sumokėti ir atsiimti dalies vilkikų, nes bet koks atsiskaitymas būtų traktuojamas kaip draudžiamas lėšų suteikimas sankcionuotam subjektui.
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad ES sankcijos „Beltamozhservice“ galioja nuo 2022 metų ir numato visišką lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymą, taip pat draudimą jais naudotis. Lietuvos institucijos pabrėžia, jog vežėjų patirti nuostoliai yra Minsko režimo atsakomybė, todėl sprendimų, kaip išvengti sankcijų ir susigrąžinti vilkikus, kol kas nėra.
Kaip skelbiama, nors dalis transporto priemonių jau grįžo į Lietuvą, kai kurie vilkikai vis dar lieka Baltarusijoje būtent dėl šios teisinės aklavietės.
JAV siūlo Lietuvai atnaujinti dialogą su Baltarusija
Situacija pradėjo keistis po JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale’o vizito Lietuvoje, kai jis paragino Vilnių atnaujinti dialogą su Minsku. Pasak pasiuntinio, net ir minimalus bendradarbiavimas, pavyzdžiui, viceministrų lygmeniu, galėtų padėti spręsti praktinius klausimus ir mažinti įtampą tarp šalių.
Toks siūlymas reikštų tam tikrą diplomatinių santykių atšildymą, nors Lietuva jau kelerius metus laikosi griežtos linijos Baltarusijos režimo atžvilgiu. Kol kas lieka neaišku, ar tai rodo platesnį JAV politikos pokytį, ar yra tik situacinis sprendimas.
Kartu į darbotvarkę grįžta ir kalio trąšų tranzito klausimas – JAV siūlo svarstyti jo atnaujinimą per Lietuvą, nepaisant anksčiau priimtų sprendimų jį nutraukti dėl sankcijų ir saugumo argumentų.
Vašingtono žingsniai švelninti kai kurias sankcijas bei praktinių problemų, tokių kaip įstrigę vilkikai, sprendimas rodo pragmatiškesnį požiūrį. Tačiau Lietuvai tai reiškia sudėtingą pasirinkimą: išlaikyti principinę poziciją ar prisitaikyti prie galimai kintančios Vakarų politikos krypties.
