Per mėnesį „ištirpo“ iki 800 eurų
Jau netrukus į kaupimą II-os pakopos pensijų fonduose nutraukusių gyventojų sąskaitas „įkris“ ir jų sukauptos lėšos, tačiau realybė daliai jų gali būti kiek nuvilianti. Per pastarąjį mėnesį dėl pasaulinių rinkų svyravimų kai kurių kaupiančiųjų sąskaitose sumažėjimas siekė net apie 700–800 eurų, todėl išmokamos sumos gali būti mažesnės nei dar metų pradžioje tikėtasi.
Pavyzdžiui, vienas gyventojas dienraščiui tv3.lt teigė, kad jo sukauptas turtas per mėnesį sumažėjo nuo maždaug 30,4 tūkst. eurų iki 29,6 tūkst. eurų – tai yra apie 780 eurų kritimas[1].
Panašūs pokyčiai fiksuojami ir kitose situacijose. Trečioje pakopoje kaupiantis gyventojas, įnešęs apie 2,5 tūkst. eurų, dar visai neseniai buvo sukaupęs apie 156 eurų pelną, tačiau šiuo metu jo likę vos 26 eurai. Tai reiškia, kad daugiau nei 130 eurų prieaugio išnyko per trumpą laiką.
Kiti skaičiuoja ir dar konkrečiau – viena gyventoja nurodo apie 470 eurų sumažėjimą nuo prašymo pateikimo momento, o kitas, turintis apie 10,7 tūkst. eurų, fiksuoja maždaug 221 euro nuostolį nuo metų pradžios.
Ekspertai: kritimai laikini, grąža vis dar auga
Šie skaičiai rodo, kad svyravimai palietė skirtingo dydžio kaupimus ir skirtingas pakopas. Kritimas juntamas net ir konservatyvesniuose fonduose, kurie paprastai pasižymi mažesne rizika. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu rinkų įtaka gali būti stipresnė nei pasirinkta investavimo strategija, o vertės pokyčiai gali būti gana staigūs.
Vis dėlto bendras vaizdas ilgesnėje perspektyvoje išlieka teigiamas. Pensijų fondų duomenimis, vien pernai vidutinė antros pakopos grąža siekė apie 6 proc., o nuo 2019 metų sukaupta grąža artėja prie 90 proc. Tai rodo, kad net ir po kelių šimtų eurų kritimo per mėnesį bendras investicijų rezultatas daugeliui kaupiančiųjų vis dar išlieka augantis.
Ekspertai pabrėžia, kad tokie svyravimai yra įprasta investavimo dalis. Rinkoms krentant, už tas pačias įmokas įsigyjama daugiau fondo vienetų, o tai ilgainiui gali padidinti grąžą. Be to, dalį neigiamų pokyčių amortizuoja stiprėjantis JAV doleris, o pačios investicijos yra išskaidytos tarp pasaulinių bendrovių, obligacijų ir kitų turto klasių.
Dėl to, kaip aiškinama, trumpalaikiai kelių šimtų eurų kritimai dažniausiai yra laikini ir atspindi bendras pasaulio ekonomikos tendencijas.
Skubotas sprendimas gali brangiai kainuoti
Artėjant pirmojo metų ketvirčio pabaigai vis daugiau gyventojų peržiūri sprendimus dėl kaupimo II pensijų pakopoje, tačiau finansų ekspertai ragina neskubėti. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) atstovai bei fondų valdytojai pabrėžia, kad svarbiausia – turėti aiškų planą, ką daryti su sukauptomis lėšomis[2].
Jei tokio plano nėra, pasitraukimas gali būti finansiškai nenaudingas. Juolab kad sprendimui dar yra laiko iki 2027 metų pabaigos, o kol svarstoma, kas mėnesį vis dar gaunama 33,49 euro valstybės įmoka, kuri investuojama ir didina bendrą grąžą. Nutraukus kaupimą ši paskata nukreipiama į „Sodrą“.
„Sodros“ specialistai ir finansų konsultantai taip pat primena, kad prieš priimant sprendimą būtina įsivertinti realią išmokamą sumą. Ne visa sukaupta suma pasieks sąskaitą, o galutinė išmoka gali keistis dėl rinkų svyravimų, nes fondų vienetai konvertuojami tik pasibaigus ketvirčiui.
Be to, bankų ir finansų ekspertai įspėja apie suaktyvėjusius sukčius, todėl gyventojams rekomenduojama sprendimus priimti atsakingai ir, jei reikia, pasitarti su pensijų fondų valdytojais ar nepriklausomais finansų specialistais.
Kada ir kaip bus išmokami pinigai?
Taip pat pranešama, kad gyventojai, nusprendę pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo, pinigus gaus ne iš karto – išmokėjimas vyksta pagal ketvirčių principą. Pensijų kaupimo bendrovės sprendimus priima tik pasibaigus ketvirčiui, kuriame buvo pateiktas prašymas, todėl net ir pateikus prašymą metų pradžioje, pinigų gali tekti palaukti kelis mėnesius[3].
Lėšos į banko sąskaitas pervedamos per pirmąsias 10 kito ketvirčio darbo dienų. Pavyzdžiui, jei prašymas pateiktas sausio mėnesį, sprendimas priimamas po kovo 31 dienos, o pinigai išmokami iki balandžio vidurio. Tokia tvarka galioja visiems, todėl išmokų laikas priklauso ne nuo individualios situacijos, o nuo bendro kalendorinio ciklo.
Į sąskaitą pervedamos tik paties gyventojo įmokos ir jų investicinis prieaugis – valstybės bei „Sodros“ dalis nėra išmokama, ji grįžta į „Sodrą“ ir paverčiama apskaitos vienetais būsimai pensijai. Be to, galutinė suma gali šiek tiek keistis, nes ji apskaičiuojama tik pasibaigus ketvirčiui, įvertinus tuo metu buvusią rinkos situaciją.
