Kelios bėdos iš karto – brangstanti paslauga ir neaiškūs reikalavimai rūšiuojant
Į 77.lt besikreipusi kaunietė teigė negalinti patikėti, kad tuoj šiukšlių išmetimas taps veikla, kurią reikės „išmanyti kaip mokslą“. Pasak jos, iki šiol rūšiavimas atrodė paprastas ir aiškus – plastikas į plastiko, popierius į popieriaus, stiklas į stiklo konteinerius.
Pasak jos, tai buvo kasdienis įprotis, nereikalaujantis nei didelių pastangų, nei gilesnių žinių. Tačiau šiandien, kai Kaune vienu metu brangsta atliekų tvarkymas, griežtėja kontrolė ir dar trigubai didinamos baudos, ši sistema, anot jos, tapo gerokai sudėtingesnė.
„Aš tikrai galvojau, kad viskas yra labai aišku. Bet dabar atrodo, kad nieko nebežinau“, – sakė ji.
Kauniečiams buvo pranešta, kad atliekų tvarkymas brangsta iki 10 procentų, o tai reiškia didesnes sąskaitas tiek individualių namų gyventojams, tiek daugiabučiuose. Kaip nurodo savivaldybė, pavyzdžiui, 140 litrų konteinerį naudojantys gyventojai mokės apie 58 centais daugiau per mėnesį, o vidutinio dydžio buto savininkams kaina didėja apie 80 centų.
Nors kai kurie gyventojai sako, kad „tie keli centai nėra esminiai“, daug kam nemaloniausia tai, kad viskas brangsta vienu metu.
Didžiausia problema – ne kainose, o šiukšlių rūšiavime
„Bus tikrinami konteineriai, o už netinkamai išmestas atliekas mokestis didinamas tris kartus“, – aiškino savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Komunalininkai nuo šiol prieš kiekvieną išvežimą tikrins konteinerius – tiek planuotai, tiek netikėtai. Jei bus rasta pažeidimų, gyventojai bus informuojami lipdukais arba elektroniniu paštu.
Būtent ši vieta, pasak kaunietės, ir kelia daugiausia klausimų.
„Dabar jau nebe tik rūšiuoji – dabar tave tikrina. Ir jei suklysi, gali tekti mokėti trigubai daugiau. Bet kaip nesuklysti, jei taisyklės tokios painios?“ – svarstė ji.
Didžiausias šokas, anot jos, buvo supratimas, kad rūšiavimas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Pavyzdžiui, plastikinės šukos. „Jos plastikinės, bet jų mesti į plastiko konteinerį negalima. Tai kur tada logika?“ – klausė ji. Kaip aiškina „Kauno švaros“ atstovai, į pakuočių konteinerius galima mesti tik pakuotes, o ne visus plastiko daiktus. Tai reiškia, kad šukos, žaislai ar kiti plastikiniai daiktai turi keliauti į mišrias atliekas.
„Tai čia ir yra problema – mes visą laiką galvojome, kad svarbu medžiaga. Dabar paaiškėja, kad svarbiausia – ar tai pakuotė. Bet kas apie tai aiškiai pasakė?“ – sakė ji.
Pasigenda sistemos aiškumo
Ne mažiau paini, jos teigimu, yra ir nuolat besikeičianti sistema. Miesto opozicija taip pat kritikuoja, kad taisyklės keičiasi, o aiškumo vis dar trūksta. Kaip pavyzdį politikai pateikia situaciją su aliejaus buteliukais – anksčiau jų mesti į plastiko konteinerį nebuvo galima, nes jie riebaluoti, o dabar jau galima. Tokie pokyčiai, anot kaunietės, tik dar labiau klaidina.
„Jei taisyklės keičiasi kas kelerius metus, kaip žmogui suspėti suprasti, kas yra teisinga šiandien?“ – svarstė ji.
Dar vienas jautrus klausimas – atsakomybė. Daugiabučiuose konteineriai yra bendri, todėl kyla rizika, kad už vieno žmogaus klaidą gali nukentėti visi. „Kas bus, jei kažkas iš kaimynų ar net pašalinis žmogus įmes netinkamą atlieką? Kaip įrodysi, kad tai ne tu?“ – klausė ji. Panašius nuogąstavimus reiškia ir opozicija, įspėdama apie galimas kuriozines situacijas, kai žmonės ims mesti šiukšles ne į savo, o į kitų namų konteinerius, kad išvengtų atsakomybės.
Tuo metu komunalininkai pripažįsta, kad nors rūšiuojama vis dažniau, kokybė vis dar kelia problemų. Ypač sudėtinga gyventojams atskirti plastiko ir metalo atliekas. „Žmonės traktuoja visus plastikinius daiktus kaip plastiką“, – teigia specialistai.
Ir būtent čia, pasak kaunietės, atsiranda esminė problema – ne žmonių nenoras, o sistemos sudėtingumas.
„Aš noriu rūšiuoti teisingai. Bet dabar atrodo, kad turiu žinoti ne tik kur ką mesti, bet ir suprasti, iš ko tai pagaminta, ar tai pakuotė, ar ne, ar ji kombinuota. Čia jau beveik chemija“, – sakė ji.
Jos nuomone, prieš įvedant griežtesnę kontrolę ir baudas, pirmiausia reikėjo užtikrinti vieną dalyką – aiškumą. Paprastą, suprantamą, visiems vienodai prieinamą informaciją.
„Rūšiavimas turėtų būti lengvas įprotis. O dabar kartais atrodo, kad prie konteinerio reikia ne tik maišo su šiukšlėmis, bet ir instrukcijos… arba net vadovėlio“, – reziumavo ji.
