Nuo garsaus palaikymo iki tylos – keičiasi nuotaikos tarp dalies Trumpo rėmėjų
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis lietuvis pastebi aiškų pokytį tarp dalies Donaldo Trumpo rėmėjų. Pasak skaitytojo, dar prieš metus daugelis jų atvirai demonstravo palaikymą, viešai kalbėjo apie patriotizmą ir aktyviai gynė beveik visus prezidento sprendimus. Dabar, anot jo, šis viešas entuziazmas gerokai sumažėjęs.
„Anksčiau jie tuo didžiavosi. Dabar vis dažniau renkasi tylėti arba tiesiog vengia politinių pokalbių“, – pasakoja jis. Jo teigimu, tai nereiškia, kad visi rinkėjai staiga pakeitė savo pažiūras, tačiau viešas palaikymas tapo kur kas atsargesnis.
Anot pašnekovo, daliai žmonių atsirado nepatogumo jausmas. „Kai kurie tiesiog nebenori būti siejami su tam tikrais sprendimais. Ypač kai tie sprendimai pradeda tiesiogiai paveikti jų kasdienį gyvenimą“, – sako jis.
Jis taip pat pabrėžia, kad pokytis, kurį galima pastebėti ir tarp pasaulio politikų jaučiamas ir piliečių tarpe. Vyras taip pat akcentuoja, kad pasikeitimas labiausiai matomas ne socialiniuose tinkluose, o kasdieniuose pokalbiuose. Ten, kur anksčiau dominavo tvirtas palaikymas, dabar dažniau girdimas abejojimas ar net nusivylimas.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, kurį mini JAV gyvenantis lietuvis, yra karo su Iranu tema. Konfliktas, jo teigimu, pradėjo tiesiogiai veikti ekonominę situaciją ir kelti klausimų tarp rinkėjų.
„Karas jau jaučiamas piniginėse, ne tik naujienose“, – sako jis. Jo teigimu, tai keičia požiūrį net tarp tų, kurie anksčiau buvo tvirti Trumpo rėmėjai.
Paprastų rinkėjų balsai: nuo entuziazmo iki nusivylimo ir tylos
Tai ką komentuoja skaitytojas, įrodo net ir realios amerikiečių istorijos. Dalis žmonių, kurie anksčiau aktyviai rėmė Donaldą Trumpą, dabar apie tai kalba vis rečiau ir kai kuriems tai tapo asmeniškai nemalonu.
Vienas iš liudijimų atskleidžia aiškų posūkį: „Mano vyras balsavo už Trumpą tris kartus, bet dabar jis nebenori apie tai kalbėti, nes jam gėda, jis piktas ir nusivylęs.“ Tokie pasakojimai rodo ne staigų ideologinį apsivertimą, o emocinį nusivylimą.
Kiti rinkėjai kalba apie konkrečius sprendimus, kurie pakeitė jų nuomonę. „Aš buvau visiškai už Trumpą, bet kai pasirodė Epstein bylos, supratau, kad yra riba, kurios negalima peržengti“, – teigia viena respondentė. Ši tema tapo viena iš labiausiai pasitikėjimą griaunančių.
Migracijos politika taip pat paveikė dalį rėmėjų. „Mano draugas pakeitė nuomonę, kai pamatė, kad sulaikomi ne nusikaltėliai, o paprasti žmonės – statybininkai, sodininkai“, – pasakoja kitas pašnekovas. Tokie atvejai, anot jo, tapo lūžio tašku.
Kai kurie kalba apie bendrą nusivylimą pažadais. „Jiems buvo sakoma, kad gyvenimas pagerės, bet jis tik pablogėjo“, – teigiama viename pasakojime apie šeimą, kuri balsavo tikėdamasi ekonominių pokyčių. Tokie vertinimai rodo, kad dalis rinkėjų pradeda abejoti ankstesniais sprendimais.
Vis dėlto svarbu tai, kad ne visi viešai keičia poziciją. Kai kurie, kaip pažymi liudijimai, tiesiog nutyla. „Jie vis dar konservatoriai, bet nebenori būti siejami su Trumpu ir jo veiksmais“, – teigia vienas respondentas. Tai rodo ne tik politinį, bet ir reputacinį lūžį daliai buvusių rėmėjų.
Kritika stiprėja ne tik tarp rinkėjų, bet ir tarp įtakingų rėmėjų
Panašias nuotaikas, apie kurias kalba JAV gyventojai, atspindi ir viešai pasisakę žinomi Trumpo rėmėjai. Tinklalaides kuriantis komikas Joe Roganas, kuris prieš rinkimus rėmė Trumpą, pareiškė, kad sprendimas dėl Irano „daugeliui žmonių atrodo kaip išdavystė“.
Roganas pridūrė: „Jis žadėjo nutraukti beprasmius karus, o dabar turime konfliktą, kurio net negalime aiškiai paaiškinti.“
Komikas taip pat kėlė klausimą dėl sprendimų logikos. „Tai tiesiog neturi prasmės, nebent mes veikiame kažkieno kito interesais“, – sakė jis. Tokie pasisakymai rodo, kad kritika kyla ne tik iš oponentų, bet ir iš buvusių sąjungininkų.
Kritikos sulaukia ir kiti sprendimai. Roganas ne kartą kvestionavo administracijos veiksmus dėl vadinamųjų Epstein bylų, sakydamas, kad tai „atrodo labai blogai“ ir kelia nepasitikėjimą. Migracijos politika taip pat sulaukė aštrios reakcijos, kai jis kai kuriuos veiksmus pavadino „beprotiškais“.
Kritiškesni balsai girdimi ir tarp konservatyvių komentatorių, politikų bei viešų figūrų, kurios anksčiau palaikė Trumpą. Kai kurie iš jų atvirai kalba apie nusivylimą. Komikas Dave Smith teigė apgailestaujantis dėl savo pasirinkimo ir net ragino pradėti apkaltos procesą.
Tuo metu Tucker Carlson karą su Iranu pavadino „visiškai neteisingu“ ir nesuderinamu su „America First“ politika.
Tuo pat metu politinėje erdvėje taip pat atsiranda įtrūkimų. Kai kurie Trumpo sąjungininkai pradėjo viešai abejoti jo sprendimais, ypač užsienio politikos srityje. Tai rodo, kad palaikymo blokas nėra toks vieningas, kaip atrodė anksčiau.
Europa tuo metu spaudžia stabdyti eskalaciją ir ieškoti derybų
Kol JAV vyksta vidinės diskusijos, Europa taip pat aiškiai reiškia savo poziciją. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Irano veiksmai „turi būti pasmerkti“ ir turi būti sustabdyti.
Ji taip pat pabrėžė, kad vien karinės priemonės problemos neišspręs. „Labai svarbu, kad būtų rastas sprendimas per derybas“, – teigė ji. Ši pozicija rodo, kad dalis Vakarų lyderių siekia mažinti įtampą, o ne ją didinti.
JAV gyvenantis lietuvis mano, kad šis kontrastas tik dar labiau išryškina situaciją. „Kai Europa kalba apie derybas, o JAV įsivelia giliau, žmonės pradeda klausti, ar tai tikrai buvo pažadėta“, – sako jis.
Jo teigimu, būtent šie klausimai ir lemia pokytį visuomenėje. Ne visi atsisako savo politinių pažiūrų, tačiau vis daugiau žmonių imasi svarstymo. O tai, anot jo, jau yra reikšmingas signalas.
