Netvarkingiems kauniečiams gresia trigubos baudos
Kaune šiukšlių išmetimas netrukus gali tapti tikrinamu veiksmu – konteineriai bus atidaromi ir vertinami prieš kiekvieną išvežimą. Miestas pradeda naują atliekų kontrolės etapą, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas ne tik kainoms ar rūšiavimui, bet būtent konteinerių tikrinimui. „Kauno švaros“ darbuotojai nuo šiol sistemingai peržiūrės jų turinį, o už netinkamai išrūšiuotas atliekas gyventojams gresia net trigubai didesnės baudos.
Ši kontrolė nebus tik formalumas. Tikrinimai vyks tiek planuotai, tiek netikėtai, o vertinimas bus atliekamas vietoje – vizualiai apžiūrint konteinerių turinį. Jei bus nustatyta pažeidimų, gyventojai apie tai bus informuojami lipdukais arba elektroniniu paštu. Tai reiškia, kad kiekvienas atliekų išmetimas gali būti patikrintas, o klaidos – užfiksuotos ir kainuojančios[1].
Tokia tvarka įvedama kartu su atnaujintomis atliekų tvarkymo taisyklėmis, kurios nebuvo keistos daugiau nei dešimtmetį. Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė teigia, kad pagrindinis tikslas – pagerinti rūšiavimo kokybę, nes nors gyventojai rūšiuoja dažniau, daroma daug klaidų.
Vis dėlto kartu kyla ir praktinių klausimų – kaip bus nustatyta atsakomybė, jei netinkamos atliekos į konteinerį pateko ne iš konkretaus gyventojo, o, pavyzdžiui, iš pašalinių asmenų.
Brangsta ir šiukšlių išvežimo paslaugos
Pokyčiai vyksta ir bendro kainų augimo fone. Atliekų tvarkymas Kaune brangsta iki 10 proc., o tai reiškia didesnes sąskaitas tiek individualių namų, tiek daugiabučių gyventojams.
„Individualių namų gyventojai, kurie turi sutartis su atliekų tvarkytoju ir naudoja 140 litrų konteinerį ir jį ištuština du kartus per mėnesį, jie šiai dienai mokėjo 5,89 eurus, o dabar mokės 6,47 eurus – 58 centais daugiau kiekvieną mėnesį nei iki šiol. Jeigu butas 60 kvadratų mokėjo 8,04 eurus, po pakeitimo mokės 8,84 euro – 80 centų daugiau“, – nurodė R. Savickienė.
Nors daliai gyventojų šie pokyčiai atrodo nedideli, didžiausią įspūdį palieka nauja realybė – šiukšlių konteineriai tampa nuolat tikrinamu objektu. Komunalininkai pabrėžia, kad pagrindinė problema išlieka neteisingas rūšiavimas: žmonės dažnai klaidingai supranta, kas iš tiesų laikoma perdirbama medžiaga, ir į konteinerius patenka netinkamos atliekos.
„Žmonės traktuoja visus plastikinius daiktus kaip plastiką. Tarkime, šukos – tai ne plastiko konteinerio atlieka, jas reikia mesti į mišrias komunalines atliekas“, – teigė „Kauno švaros“ atstovė Kristina Parachomikienė.
Kaip teisingai rūšiuoti atliekas?
Teisingas atliekų rūšiavimas prasideda nuo paprastos taisyklės – rūšiuojama pakuotė, o ne pats daiktas. Svarbiausia įvertinti, ar tai pakuotė, iš kokios medžiagos ji pagaminta ir ar ji ištuštinta[2].
- Į geltoną (plastiko ir metalo) konteinerį metamos įvairios plastikinės ir kombinuotos pakuotės. Tai plastikiniai buteliai nuo gėrimų, jogurto ar grietinės indeliai, maisto dėžutės, maišeliai, plėvelė, traškučių ir saldainių pakeliai. Taip pat čia keliauja gėrimų kartoninės pakuotės (pieno, sulčių) ir metalinės skardinės, konservų dėžutės bei dangteliai nuo stiklainių. Svarbu nemesti daiktų, kurie nėra pakuotės, pavyzdžiui, žaislų ar plastikinių buities reikmenų.
- Į mėlyną (popieriaus ir kartono) konteinerį metami laikraščiai, žurnalai, knygos, kartoninės dėžės, vokai, skrajutės ir popieriniai maišeliai. Dėžes rekomenduojama išlankstyti, kad jos užimtų mažiau vietos. Labai svarbu, kad popierius būtų švarus ir sausas – riebaluotos picų dėžės ar maistu suteptas popierius netinka. Taip pat netinka plastiku dengtas popierius, pavyzdžiui, vienkartiniai kavos puodeliai.
- Į žalią (stiklo) konteinerį metami stikliniai buteliai, stiklainiai ir jų duženos. Juos reikia ištuštinti, tačiau plauti nebūtina. Dangtelius reikia nuimti ir mesti į plastiko konteinerį. Svarbu žinoti, kad ne visas stiklas tinka – negalima mesti veidrodžių, keramikos, porceliano, lempučių ar langų stiklo.
- Į mišrių atliekų konteinerį keliauja viskas, kas nėra perdirbama arba nėra pakuotė. Tai higienos atliekos, tokios kaip sauskelnės ar servetėlės, taip pat nuorūkos, sudužę ne pakuočių daiktai, rašikliai, žaislai ar kiti smulkūs buities daiktai.
Atskira grupė – specialios atliekos, kurių negalima mesti į bendrus konteinerius. Baterijos, elektronikos prietaisai, buitinė technika ar tekstilė turi būti išmetami į tam skirtas surinkimo vietas.
Svarbiausia prisiminti kelis principus: pakuotę reikia ištuštinti, plauti nebūtina, svarbiau medžiaga nei forma, o abejojant geriau rinktis mišrias atliekas. Laikantis šių taisyklių, didžioji dalis atliekų bus išrūšiuota teisingai.
