Ukraina išreiškė apgailestavimą dėl incidentų Baltijos regione
Prezidentūra patvirtino, kad Ukraina išreiškė apgailestavimą dėl praėjusią savaitę Baltijos šalyse įvykusių dronų incidentų. Pasak S. Daukanto rūmų, ši pozicija buvo perduota diplomatiniais kanalais. „Ukrainos atstovai diplomatiniais kanalais yra išreiškę apgailestavimą dėl šių incidentų Baltijos šalyse“, – nurodoma komentare.[1]
Prezidentūra taip pat akcentavo platesnį šių įvykių kontekstą. „Pirmapradė ir fundamentali šių incidentų priežastis yra Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, kuris kelia tiesioginių grėsmių aplinkinėms valstybėms. Ukraina turi teisę gintis“, – teigiama komentare.
Papildomai Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhijus Tychyj viešai atsiprašė Baltijos šalių. Jis pabrėžė, kad Ukraina niekada netaikė dronų į šias valstybes. Pasak jo, incidentai buvo netyčiniai.[2]
„Nuoširdžiai atsiprašome mūsų draugų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje už šiuos įvykius. Patikinu, kad mes ir mūsų Baltijos sąjungininkai manome, jog yra viena šių incidentų ir grėsmių, su kuriomis susiduria visos mūsų šalys, priežastis: Rusijos agresija prieš Ukrainą“, – teigė H. Tychyj.
Dronų incidentai fiksuoti visose trijose Baltijos valstybėse
Praėjusią savaitę Baltijos šalyse užfiksuoti trys atskiri dronų incidentai. Pareigūnai įtaria, kad tai buvo į Rusijos teritoriją nukreipti ukrainietiški dronai, kurie nukrypo nuo kurso. Dėl to jie pateko į kaimyninių valstybių oro erdvę.
Lietuvoje dronas nukrito ant užšalusio Lavyso ežero Varėnos rajone, netoli sienos su Baltarusija. Latvijoje vienas dronas sprogo Kraslavos savivaldybėje, o kitas trumpam įskrido iš Baltarusijos ir vėliau pasuko Rusijos kryptimi. Estijoje dronas rėžėsi į Auverės elektrinės kaminą.
Panašūs incidentai užfiksuoti ir už Baltijos regiono ribų. Suomijoje savaitgalį sudužo du ukrainietiški dronai. Dėl šių įvykių Kyjivas taip pat atsiprašė Helsinkio.
Incidentai paskatino diskusijas dėl oro gynybos stiprinimo regione
Baltijos šalys pabrėžė, kad šie įvykiai yra platesnio karo pasekmė. Pasak jų, tokie incidentai gali kartotis, kol tęsiasi Rusijos agresija prieš Ukrainą. Tai kelia papildomų saugumo iššūkių regionui.
Lietuvoje incidentas paskatino diskusijas dėl oro gynybos stiprinimo. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad Lietuva jau stiprina dronų aptikimo pajėgumus. Dalį sistemų planuojama įdiegti artimiausiais metais.
Pasak ministro, radarai, skirti bepiločių orlaivių aptikimui, Lietuvą pasieks 2026–2028 metais. Visą integruotą dronų aptikimo sistemą planuojama turėti iki 2030 metų. Tai laikoma būtinu žingsniu siekiant geriau reaguoti į panašias grėsmes ateityje.
