Vis daugiau senjorų Lietuvoje dirba, tačiau tai dažnai lemia finansinės priežastys
Lietuvoje pastaraisiais metais nuosekliai auga pensinio amžiaus žmonių, kurie lieka darbo rinkoje, skaičius. Valstybės kontrolės audito duomenimis, dirbančių senjorų jau yra beveik 90 tūkstančių, ir ši tendencija išlieka auganti.
Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip aktyvaus senėjimo ženklas, realybė yra sudėtingesnė. Audito duomenys rodo, kad finansinės priežastys yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl dalis žmonių dirba ir sulaukę pensinio amžiaus.
Daliai vyresnio amžiaus žmonių darbas tampa būdu užsitikrinti stabilesnes pajamas. Kartu tai leidžia išlaikyti socialinius ryšius ir kasdienę rutiną, tačiau finansinis aspektas išlieka svarbus, ypač vertinant vyresnio amžiaus gyventojų skurdo riziką Lietuvoje.
Valstybės sistema nėra pritaikyta vyresnių žmonių darbui ir lankstesnėms sąlygoms
Nepaisant augančio dirbančių senjorų skaičiaus, valstybės politika šioje srityje vis dar nėra nuosekli. Teisinis reguliavimas daugiausia orientuotas į darbingo amžiaus žmones, o vyresniems darbuotojams dažnai trūksta lankstesnių darbo galimybių.
Kai kuriose srityse vis dar galioja ribojimai tęsti darbą sulaukus pensinio amžiaus, ypač viešajame sektoriuje. Tai mažina galimybes išlaikyti patyrusius specialistus, nors jų patirtis dažnai yra itin vertinga.
Auditoriai taip pat pažymi, kad Lietuvoje nėra aiškiai nustatyto tikslo, kiek pensinio amžiaus žmonių turėtų likti darbo rinkoje. Trūksta ir kompleksinių priemonių, kurios padėtų žmonėms sklandžiai pereiti į pensiją, bet kartu išlikti aktyviais.
Sveikata ir gyvenimo kokybė tampa pagrindiniu veiksniu, ribojančiu galimybes dirbti ilgiau
Nors dalis senjorų dirba, ne visi turi tokią galimybę. Vienas pagrindinių ribojančių veiksnių – sveikata. Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė yra mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis, todėl dalis žmonių pensinį amžių pasiekia jau turėdami sveikatos problemų.
Audito duomenimis, reikšminga dalis vyresnio amžiaus žmonių susiduria su sveikatos sutrikimais, kurie riboja jų galimybes išlikti aktyviais darbo rinkoje. Tai reiškia, kad vien tik darbo galimybių didinimas problemos neišsprendžia.
Ekspertai pabrėžia, kad būtina ieškoti subalansuotų sprendimų – sudaryti lankstesnes darbo sąlygas, stiprinti sveikatos priežiūrą ir užtikrinti, kad žmonės galėtų dirbti tiek, kiek leidžia jų galimybės. Tokiu būdu būtų galima ne tik mažinti socialinę atskirtį, bet ir gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę.[1]
