Europos Parlamentas atmetė masinį privačių žinučių skenavimą
2026 metų kovo 26 dieną Europos Parlamentas balsavo dėl „Chat Control“ iniciatyvos, spręsdamas kelis susijusius klausimus. Pirmiausia buvo balsuojama dėl atskirų priemonių, o vėliau vyko galutinis balsavimas dėl pasiūlymo pratęsti išimtį, leidusią technologijų bendrovėms tikrinti privačias vartotojų žinutes.
Už balsavo 228 europarlamentarai, prieš – 311, dar 92 susilaikė. Tai reiškia, kad nuo balandžio 4 dienos tokia praktika nebegalės būti taikoma.
Iki šiol pagal laikiną reglamentą JAV technologijų įmonės galėjo masiškai skenuoti privačias žinutes. Buvo leidžiama tikrinti tiek jau žinomus neteisėtus vaizdus, tiek analizuoti naują turinį ir net tekstinius pokalbius. Ši išimtis galiojo nuo 2021 metų.[1]
Atmetus siūlymą, tokia praktika nutraukiama. Nuo šiol teisėsauga galės tikrinti privačius susirašinėjimus tik turėdama konkretų įtarimą ir teismo leidimą. Viešai skelbiamas turinys ir toliau galės būti tikrinamas įprasta tvarka.
„Chat Control“ sulaukė kritikos dėl privatumo ir saugumo rizikų
Pirminiai „Chat Control“ planai buvo pristatyti dar 2022 metais. Jie numatė, kad visos susirašinėjimo platformos turėtų tikrinti vartotojų žinutes, įskaitant ir šifruotus (end-to-end) pokalbius. Tai sukėlė didelį technologijų ekspertų, teisininkų ir žmogaus teisių organizacijų pasipriešinimą.
Nutekinta Europos Sąjungos Tarybos teisininkų išvada sako, kad jie suabejojo tokio reguliavimo teisėtumu ir įspėjo, kad jis gali virsti nuolatiniu visų gyventojų komunikacijos stebėjimu. Buvo perspėta, kad tokia sistema faktiškai reikštų nuolatinį visų gyventojų komunikacijos stebėjimą. Kritikai teigė, kad tai pažeistų esminę susirašinėjimo konfidencialumo teisę.[2]
Papildomų abejonių sukėlė ir technologinė pusė. Naujausi tyrimai parodė, kad naudojama „PhotoDNA“ sistema yra nepatikima. Nustatyta, kad nusikalstamas turinys gali būti lengvai paslėptas, o nekaltas – klaidingai pažymėtas kaip neteisėtas.
Europos Komisijos duomenimis, tik apie 36 procentus pranešimų apie įtartiną veiklą buvo gauta iš privačių žinučių skenavimo, o vis didesnę reikšmę tyrimuose turi socialiniai tinklai ir debesų saugyklos.
Politikų reakcijos išsiskiria, Lietuvoje balsai pasidalijo
Po balsavimo kilo politinių diskusijų tiek Europos Parlamente, tiek Lietuvoje. Europarlamentaras Petras Gražulis sprendimą įvertino kaip pergalę prieš masinį sekimą. Jis pats balsavo prieš siūlymą ir viešai pasisakė apie priimtą sprendimą.[3]
„Ir vienas lauke karys! Masinis sekimas sustabdytas! Vakar Europos Parlamente vos vieno balso skirtumu (307 prieš 306) buvo atmestas pavojingiausias pastarųjų metų reglamentas – „Chat Control“. Lietuvos konservatoriai su savo draugais Europos Parlamente, prisidengiant noru apsaugoti vaikus, bandė prastumti masinį visų piliečių privačių žinučių skenavimą – WhatsApp, Messenger, Signal, Telegram, net šifruotas žinutes.
Tai būtų buvęs tikras sekimo aparatas, kurio net Stalinas nesapnavo. Aš balsavau prieš. Ir mes laimėjome.
Vaikų apsauga yra šventa pareiga. Bet ne tokia kaina. Negalima kovoti su nusikaltimais, naikinant visų žmonių privatumą ir laisvę.“
Lietuvos europarlamentarai šiuo klausimu balsavo nevienodai. Už siūlymą galutiniame balsavime balsavo Vytenis Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Vilija Blinkevičiūtė ir Aurelijus Veryga. Prieš balsavo Petras Gražulis, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, Paulius Saudargas, Virginijus Sinkevičius ir Dainius Žalimas. Valdemaras Tomaševskis susilaikė.
Europarlamentaras Virginijus Sinkevičius dar anksčiau kritikavo „Chat Control“ iniciatyvą ir teigė, kad siūlomi sprendimai nukreipti ne ten, kur iš tiesų slypi problema. Jo teigimu, masinis sekimas nėra tinkamas būdas spręsti vaikų saugumo klausimus. Jis toliau laikosi nepalaikyti plano.
„Manau, kad čia yra esminė problema. Ne į kiekvieno žmogaus telefoną turėtume įrašinėti potencialias sekimo priemones, tačiau tirti nusikaltėlių elgseną. Didžiausi pavojai vaikams slypi ne tarpusavyje susirašinėjant žinutėmis – turėtume tikslingai aiškintis kaip veikia tie, kurie ir kelią grėsmę vaikams.“
„Chat Control“ gali sugrįžti nauja forma – derybos tęsiamos
Nepaisant balsavimo rezultatų, diskusijos nesibaigia – Europos Sąjungos institucijos tęsia derybas dėl naujo reguliavimo, vadinamo „Chat Control 2.0“. Šiose derybose svarstoma, ar grįžti prie platesnio žinučių tikrinimo modelio, nors dalis europarlamentarų toliau priešinasi masinei stebėsenai.
Kritikai įspėja, kad naujasis modelis gali vėl numatyti masinio tikrinimo elementus. Taip pat svarstomos papildomos priemonės, pavyzdžiui, privalomas vartotojų amžiaus tikrinimas susirašinėjimo platformose. Tai galėtų reikšti tapatybės dokumentų pateikimą arba veido atpažinimo naudojimą.
Aktyvistai ir dalis europarlamentarų teigia, kad kova dar nesibaigė. Jie pabrėžia, kad po šio balsavimo tik trumpam sustabdytas vienas reguliavimo etapas. Tolimesni sprendimai parodys, ar Europos Sąjunga rinksis tikslines priemones, ar grįš prie masinio stebėjimo idėjos.
