Per tris savaites Lietuvoje dingo apie 1,5 tūkst. „Bolt“ paspirtukų šalmų
Dalijimosi paspirtukais sezoną Lietuvoje pradėjusi „Bolt“ susidūrė su rimtu iššūkiu – per pirmąsias tris savaites Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dingo apie 70 proc. ant paspirtukų pritvirtintų šalmų, tai yra maždaug 1,5 tūkstančio vienetų.
Kartu bendrovė fiksuoja ir mažėjantį paslaugos populiarumą – lyginant su ankstesniais metais, paspirtukų naudojimas sumažėjo maždaug trečdaliu. Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad dalis šalmų ne tik pavogti, bet ir sugadinti – laužomos spynos, niokojama įranga, todėl bendrovė jau kreipėsi į policiją[1].
Nors „Bolt“ komandos aktyviai bando spręsti problemą – renka mieste paliktus šalmus, taiso spynas ir montuoja naujus – rezultatai kol kas nedžiugina. Net ir pakartotinai pritvirtinti šalmai dingsta antrą ar trečią kartą, o tai didina tiek finansinę, tiek operacinę naštą. Įmonės atstovai pripažįsta, kad tokio masto nuostoliai viršijo lūkesčius. Mažesniuose miestuose, kur sezonas pradėtas vėliau, situacija kol kas geresnė, tačiau ir ten ji stebima itin atidžiai, nes tikrasis mastas gali išryškėti vėliau.
Šalmų sistema veikia gana paprastai: jie tvirtinami mechaninėmis spynomis su trijų skaičių kombinacijomis, kurias vartotojas gauna programėlėje. Prieš kelionę spyna atrakinama, po jos – šalmas turi būti vėl pritvirtintas, užrakintas ir papildomai pakeičiamas kodas, kad juo negalėtų pasinaudoti kiti. Taip pat naudotojas privalo nufotografuoti paspirtuką ir įrodyti, kad jis paliktas tvarkingai.
Vis dėlto praktika rodo, kad ši sistema nėra pakankamai atspari piktnaudžiavimui – net ir laikantis taisyklių šalmai masiškai dingsta, o tai kelia klausimą, ar dabartinis sprendimas iš tiesų gali užtikrinti tiek saugumą, tiek inventoriaus apsaugą.
Nuo šių metų šalmai privalomi visiems paspirtukų vairuotojams
Tuo tarpu nuo 2026 metų pradžios įsigaliojo nauji Kelių eismo taisyklių pakeitimai, numatantys, kad visi elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo dėvėti šalmą, nepriklausomai nuo amžiaus, kelio tipo ar transporto priemonės galingumo[2].
Iki šiol šalmai buvo privalomi tik nepilnamečiams arba suaugusiesiems važiuojant važiuojamąja kelio dalimi, o kitais atvejais tik rekomenduojami. Kartu įvedama ir nauja pareiga nuomos platformoms – jos privalės užtikrinti, kad klientams būtų suteikti šalmai.
Šie pokyčiai priimti reaguojant į saugumo situaciją: 2024 m. nukentėjo 58 paspirtukų vairuotojai, tačiau tik keturi iš jų dėvėjo šalmus.
Policija taip pat fiksuoja dažnus pažeidimus – 2024 metais už šalmų nedėvėjimą nubausta daugiau nei tūkstantis vairuotojų, jiems skirtos 20–40 eurų baudos. Tai rodo, kad iki šiol galioję rekomendaciniai reikalavimai neveikė, todėl pasirinktas griežtesnis reguliavimas, siekiant sumažinti traumų skaičių keliuose.
Oranžinių dviračių era baigsis? Vilnius dar neapsisprendė
Tuo tarpu kol kas lieka neaiškus Vilniaus oranžinių dviračių likimas – 2028 metais baigiasi sostinės sutartis su „Cyclocity“ operatore „JCDecaux“, tačiau nei miestas, nei bendrovė kol kas nepateikia aiškios krypties, kas laukia toliau. Nors ši sistema laikoma darnaus judumo dalimi, realybėje ji vis labiau atsilieka nuo rinkos: dviračiai išlieka tik mechaniniai, stotelių tinklas beveik neplečiamas už centro ribų, o vartotojai skundžiasi stringančia ir nepatogia programėle[3].
Savivaldybė pripažįsta, kad plėtra į miegamuosius rajonus šiuo metu nėra svarstoma dėl finansinių priežasčių, o sprendimas dėl tolimesnės partnerystės po 2028 metų lieka atviras. Nors „Cyclocity“ vis dar prisideda prie miesto mobilumo ir simbolizuoja perėjimą prie tvaresnių transporto sprendimų, auganti konkurencija ir technologinis atsilikimas kelia vis daugiau abejonių dėl sistemos ateities.
