Lietuvos politikai sutinka kalbėtis su Baltarusija, bet tik esant aiškioms sąlygoms
JAV specialiajam pasiuntiniui Johnui Coale’ui pareiškus, kad Lietuva turėtų pradėti dialogą su Baltarusija bent jau viceministrų lygiu, Vilniuje netruko pasirodyti atsargios, bet ne vienareikšmės reakcijos. Politikai neslepia – kontaktai galimi, tačiau tik su aiškiomis ribomis.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė, kad techninio lygmens pokalbiai nėra tabu. „Esame nusiteikę turėti gerus kaimyninius santykius, bet yra sąlygos, kurios turėtų būti išpildytos. Mes kalbame apie tai, kad baigtųsi Rusijos agresija, kad baigtųsi Baltarusijos parama Rusijos agresijai, mes kalbame, kad visi politiniai kaliniai turėtų būti paleisti – tai tos sąlygos išlieka“, – sakė J. Olekas.[1]
Kitaip tariant, kalbėjimasis kaip priemonė – priimtinas, bet ne bet kokia kaina. Politikų pozicijoje aiškiai matyti principas: dialogas gali būti įrankis, tačiau jis neturi tapti nuolaida ar signalizuoti pozicijos silpnėjimo.
Vyriausybė pabrėžia, kad jokių derybų dėl trąšų ar aukšto lygio susitikimų šiuo metu nevyksta
Nors JAV pasiuntinys kalbėjo ir apie galimą ekonominį bendradarbiavimą, įskaitant kalio trąšų tranzitą per Lietuvą, Vyriausybė tokių scenarijų kol kas nemato. Premjerės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas aiškiai nurodė, kad šiuo metu tokie klausimai nėra svarstomi.
„Reaguodami į specialiojo pasiuntinio pasisakymus, galime pabrėžti, kad šiuo metu nevyksta jokios derybos ar pokalbiai dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą ar aukšto lygio susitikimų. Lietuvos pozicija išlieka nuosekli – tvirtai laikomės ir palaikome Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai, kurios neseniai buvo pratęstos“, – teigė jis.
Ši pozicija rodo, kad Lietuva bent kol kas nesiruošia keisti krypties. Net jei tarptautiniu lygmeniu atsiranda naujų signalų ar iniciatyvų, sprendimai bus vertinami per saugumo ir politinių principų prizmę.
Net jei pokalbiai vyktų, Lietuva juos sieja su konkrečiais Baltarusijos veiksmais
Premjerė Inga Ruginienė taip pat paliko atviras duris dialogui, tačiau aiškiai įvardijo, kad bet kokie kontaktai priklausytų nuo realių Minsko veiksmų. Kalbama ne apie simbolinius susitikimus, o apie konkrečių problemų sprendimą.
„Mes kalbame tik apie techninio pobūdžio susitikimą, skirtą pasikeisti pozicijomis. Tas susitikimas gali įvykti įvykdžius sąlygas“, – teigė I. Ruginienė.[2]
Tarp šių sąlygų įvardijami praktiniai klausimai: kontrabandinių balionų skrydžių stabdymas, Lietuvos vilkikų grąžinimas be papildomų mokesčių ir neteisėtos migracijos kontrolė. Tai rodo, kad Lietuva dialogą vertina kaip priemonę spręsti konkrečius incidentus, o ne kaip politinių santykių normalizavimo pradžią.
