Vien darbo nebeužtenka net baziniams poreikiams
Lietuvoje vis dažniau keliama mintis, kad vien tik turėti darbą nebeužtikrina stabilaus gyvenimo. Nors atlyginimai auga, dalis gyventojų vis tiek susiduria su finansiniais sunkumais. Tai rodo, kad problema slypi giliau nei vien pajamų dydis.
Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad ši situacija būdinga ne tik Lietuvai. Pasak jos, tai tampa visos Europos problema. Vis daugiau žmonių, net ir dirbdami, negali patenkinti pagrindinių poreikių.[1]
„Tik dirbti jau nebepakanka, norint oriai gyventi. Naujausiai tyrimai rodo, kad beveik visose ES valstybėse minimali alga nepadengia net bazinių išlaidų. Todėl kalbant apie minimalią algą, mes iš karto iškrentame iš konteksto“, – komentavo ji.
Statistika rodo visai kitą realybę nei vidurkiai
Nors oficialiai vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia apie 1,5 tūkst. eurų į rankas, ši suma neatspindi visų gyventojų padėties. Didelė dalis dirbančiųjų tokio atlygio negauna. Dėl to vidurkis dažnai sukuria klaidingą įspūdį apie bendrą situaciją.
J. Rojaka pabrėžia, kad daugiau nei pusė dirbančiųjų nepasiekia šio lygio. Tai reiškia, kad daugeliui žmonių realios pajamos yra dar mažesnės. Dėl to finansinis spaudimas tampa kasdienybe.
„Tuo metu vidutinė alga 1 500 eurų, bet duomenys rodo, kad 53 proc. dirbančiųjų tokios algos Lietuvoje negauna. Tai reiškia, kad problema yra gerokai didesnė, nei gali atrodyti“, – sakė ji.
Ši situacija rodo aiškų atotrūkį tarp oficialios statistikos ir realaus gyvenimo. Nors skaičiai gerėja, dalis gyventojų to nepajunta. Dėl to kyla vis daugiau nepasitenkinimo.
Problema slypi ne tik atlyginimuose, bet ir visoje sistemoje
Ekspertai pabrėžia, kad vien atlyginimų didinimas šios problemos neišspręs. Esminis klausimas yra jų santykis su kainomis, kuris daugeliui gyventojų išlieka nepalankus. Net ir didėjant pajamoms, augančios išlaidos panaikina realų progresą.
J. Rojaka įspėja, kad vien didesni atlyginimai negarantuoja geresnio gyvenimo. Svarbu, kad kartu mažėtų skurdas ir finansinis spaudimas. Tačiau šiuo metu tendencijos rodo priešingą kryptį.
„Žadėti 2 tūkst. eurų į rankas yra labai populistinis žingsnis, nes svarbu ne atlyginimas, o jo santykis su kainomis. Svarbiausia orientuotis, kad mažėtų skurdas, o deja, jis didėja. Minimalią algą gaunančių žmonių skaičius taip pat auga. Kol santykis tarp algų ir kainų nesikeis, tol lietuviai jaus ne finansinį saugumą, o spaudimą“, – pažymėjo ji.
Ši tendencija rodo, kad dirbti vien nebeužtenka. Vis daugiau žmonių susiduria su situacija, kai pastovios pajamos nebegarantuoja stabilumo. Tai signalizuoja apie gilėjančią problemą, kuri jau peržengia vien atlyginimų klausimą.
