Didžiausia finansinė našta – būsto nuoma ir paskolos
Lietuvoje vidutinis atlyginimas jau pasiekė 1,5 tūkst. eurų į rankas, tačiau daugeliui gyventojų ši suma nesuteikia finansinio saugumo. Didžiausia problema tampa būsto išlaidos, kurios ypač didmiesčiuose sudaro didelę dalį pajamų. Dėl to net ir vidutinę algą gaunantys žmonės dažnai susiduria su sunkumais.[1]
Seimo Ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka pažymi, kad būtent nekilnojamojo turto kaštai yra pagrindinė įtampa gyventojų biudžete. Situacija ypač sudėtinga tiems, kurie nuomojasi būstą arba moka paskolą. Tokiais atvejais net ir stabilios pajamos greitai ištirpsta.
„Reikia pripažinti, kad būstas suvalgo atlyginimus. Situacija Lietuvoje priklauso nuo regiono, bet didmiesčiuose minimalios algos nuomojantis būstą tikrai nepakanka pragyventi ir patenkinti tuos minimalius poreikius“, – sakė ji.
Vidutinio atlyginimo norint gyventi oriai pakanka ne visiems – viską lemia gyvenamoji vieta
Pasak specialistų, finansinė situacija labai priklauso nuo to, kur žmogus gyvena. Regionuose 1,5 tūkst. eurų atlyginimas gali atrodyti pakankamas, tačiau didmiesčiuose situacija visiškai kitokia. Čia būsto kainos yra gerokai aukštesnės, todėl išlaidos išauga.[2]
J. Rojaka atkreipia dėmesį, kad gyvenimo lygis Lietuvoje tampa vis labiau susijęs su Europos kainomis. Tačiau atlyginimai šio lygio dar nepasiekia. Dėl to susidaro situacija, kai gyventojai moka beveik vakarietiškas kainas, bet gauna mažesnes pajamas.
„Taigi nekilnojamas turtas yra ta ašis aplink kurią sukasi visas nepasitenkinimas. Nes pavyzdžiui Vilniuje yra vakarietiškos kainos, bet vis dar ne vakarietiškos algos“, – paaiškino ji.
Ši disproporcija ypač skaudžiai paliečia šeimas su vaikais. Didmiesčiuose jų poreikiai yra didesni, todėl finansinis spaudimas dar labiau išauga. Dėl to net vidutines pajamas gaunantys žmonės negali jaustis užtikrintai.
Finansinį saugumą lemia ne tik atlyginimas, bet ir jo santykis su kainomis
Ekspertai pabrėžia, kad vien atlyginimų didinimas problemos neišspręs. Svarbiausia yra jų santykis su kainomis, kuris šiuo metu daugeliui gyventojų yra nepalankus. Net ir didėjant pajamoms, augančios išlaidos panaikina realią naudą.
„Žadėti 2 tūkst. eurų į rankas yra labai populistinis žingsnis, nes svarbu ne atlyginimas, o jo santykis su kainomis. Svarbiausia orientuotis, kad mažėtų skurdas, o deja, jis didėja. Minimalią algą gaunančių žmonių skaičius taip pat auga“, – pažymėjo J. Rojaka.
Ji pridūrė, kad situacija nesikeis tol, kol nebus sprendžiamas šis disbalansas. Didėjantis atlyginimas savaime negarantuoja geresnio gyvenimo, jei kartu kyla ir pragyvenimo išlaidos. Dėl to vis daugiau gyventojų jaučia ne stabilumą, o nuolatinį finansinį spaudimą.
