Premjerė sulaukė aštrios kritikos iš Lukašenkos
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka paskelbė paleidžiantis kelis mėnesius šalyje sulaikytus lietuvių vilkikus, tačiau sprendimą lydėjo ne tik finansinės sąlygos, bet ir aštri retorika Lietuvos atžvilgiu. Viešai komentuodamas situaciją jis sukritikavo premjerę Ingą Ruginienę, pareikšdamas, kad, jo teigimu, jai esą „nusispjauti ant savo žmonių“ ir kad Lietuvos valdžia neva nesirūpina savo piliečiais taip, kaip tai daro Baltarusija.
Tuo pačiu A. Lukašenka sumažino anksčiau reikalautą mokestį už vilkikų laikymą – nuo 120 iki maždaug 50 eurų per parą, tai pristatydamas kaip „europietišką“ sprendimą[1].
Nepaisant sumažintos kainos, reali našta Lietuvos vežėjams išlieka didžiulė. Per maždaug 120 dienų vieno vilkiko su puspriekabe išpirkimas siekia daugiau nei 5 tūkstančius eurų, o turint kelias ar keliasdešimt transporto priemonių – sumos tampa kritinės. Tad daliai vežėjų, negalinčių sumokėti tokių sumų, net ir sumažintas mokestis situacijos nekeičia.
Dalis įmonių jau balansuoja ties bankroto riba, todėl net ir atsiradus galimybei atsiimti vilkikus, ne visi tai galės padaryti. Ši situacija leidžia daryti prielaidą, kad Lukašenkos sprendimas, nors formaliai švelnina sąlygas, iš esmės išlaiko stiprų ekonominį spaudimą.
Lietuvos valdžios pozicija šioje istorijoje išlieka principinga, tačiau verslui skaudi. Nepaisant A. Lukašenkos kritikos I. Ruginienei, Vyriausybė signalizuoja, kad kompensacijų vežėjams gali nebūti, nes verslas pats prisiėmė riziką dirbdamas su Minsko režimu.
Ruginienė: kompensacijų nebus, sąskaitas apmokėti turi Baltarusija
Tuo tarpu I. Ruginienė trečiadienį pareiškė, kad Lietuvos vežėjai neturėtų tikėtis valstybės kompensacijų už Baltarusijoje patirtus nuostolius. Anot premjerės, pats faktas, kad vilkikai pagaliau grįžta į Lietuvą, jau yra reikšminga pagalba, o atsakomybė už susidariusias sąskaitas tenka Minskui, kuris neteisėtai sulaikė transporto priemones[2].
„Man atrodo, vežėjai jau gauna didžiulę valstybės pagalbą, kad grįžta vilkikai“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ji.
„Tai yra labai svarbu. Tačiau prisiminkime šios problemos ištakas – baltarusiai neteisėtai sulaikė vilkikus. Tai jeigu ir kas turėtų galvoti apie kompensacijas, tai tik Baltarusija“, – pridūrė premjerė.
Per sieną jau grįžo 100 vilkikų: srautas per Šalčininkus sparčiai auga
Ketvirtadienį Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad per Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus į Lietuvą jau sugrįžo 100 Baltarusijoje kelis mėnesius sulaikytų vilkikų. Vien per pastarąją parą sieną kirto 42 transporto priemonės, o nuo vidurnakčio – dar 25, visi jie įvažiavo per Šalčininkų postą. VSAT atstovo Giedriaus Mišučio teigimu, vilkikų srautas jau tapo gana intensyvus, o grįžimas vyksta nuosekliai didėjančiu tempu[3].
Didžioji dalis transporto pasiskirstė tarp dviejų punktų – 55 vilkikai grįžo per Šalčininkus, 45 per Medininkus, o 89 iš jų vairavo Baltarusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje. Siekiant užtikrinti sklandų procesą, šių vilkikų patikra vykdoma atskirose juostose.
Verslas baiminasi sąskaitų
Vis dėlto, Baltarusijai paskelbus apie Lietuvos vilkikų paleidimą, verslas susiduria su dideliu neapibrėžtumu dėl būsimų sąskaitų dydžio. Nors kalbama, kad mokesčiai už transporto priemonių laikymą bus skaičiuojami pagal realias aikštelių išlaidas, konkrečių sumų kol kas nėra.
Anksčiau minėta 120 eurų už parą kaina, tikėtina, bus mažinama, tačiau vežėjai vis dar nežino, kiek realiai teks sumokėti už kelis mėnesius trukusį vilkikų saugojimą.
Vežėjų atstovai daro prielaidą, kad galutinės sumos galėtų būti kelis kartus mažesnės ir artimesnės įprastoms Baltarusijos aikštelių kainoms, siekiančioms apie 12–13 eurų per parą. Vis dėlto be oficialių sąskaitų ir aiškios skaičiavimo tvarkos tai išlieka tik spėjimai. Dėl šios priežasties verslas kol kas negali tiksliai įvertinti finansinės naštos ir spręsti, ar vilkikų atsiėmimas bus ekonomiškai pagrįstas.
