Naujas susitarimas gali reikšti realius kainų pokyčius, kurie pasieks ir parduotuvių lentynas
Po aštuonerius metus trukusių derybų Europos Sąjunga ir Australija pasiekė laisvos prekybos susitarimą, kuris gali turėti tiesioginį poveikį vartotojams. Daugeliui žmonių svarbiausias klausimas šiandien yra paprastas – kas pigs po ES ir Australijos susitarimo ir ar mažės maisto kainos Europoje bei Lietuvoje.
Šis susitarimas numato beveik visų muitų panaikinimą tarp ES ir Australijos. Iki šiol būtent muitai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl importuojami produktai kainavo brangiau. Jiems išnykus, atsiranda daugiau konkurencijos, o tai ilgainiui lemia, kokie produktai pigs Europoje.
Susitarimas pasiektas augant įtampai pasaulinėje prekyboje ir siekiant mažinti priklausomybę nuo kitų rinkų, ypač Kinijos. Svarbu tai, kad pokyčiai nėra teoriniai – jie gali tiesiogiai pasiekti parduotuvių lentynas ir turėti realų poveikį kainoms.[1]
Tačiau galimas kainų mažėjimas nebus universalus visiems produktams. Didžiausias poveikis bus jaučiamas konkrečiose kategorijose, kurios susijusios su Australijos eksportu į Europą. Būtent čia ir atsiranda atsakymas, kas gali pigti Europoje po šio susitarimo.
Europoje gali pigti jūros gėrybės ir riešutai, o dalis produktų pigesni bus tik Australijoje
Didžiausias tiesioginis pokytis Europoje bus susijęs su jūros gėrybėmis. Panaikinus muitus, į ES pigiau galės patekti australiški omarai ir kiti jūriniai produktai. Tai gali padidinti jų pasiūlą ir ilgainiui mažinti kainas ne tik restoranuose, bet ir prekybos centruose.
Kita svarbi produktų grupė – riešutai. Migdolai, makadamijos ir graikiniai riešutai dėl mažesnių importo kaštų taip pat gali atpigti. Kadangi šie produktai plačiai naudojami tiek tiesioginiam vartojimui, tiek maisto gamyboje, jų kainų pokytis gali būti juntamas platesniame produktų krepšelyje.[2]
Lietuvoje šie produktai dažniausiai importuojami, todėl kainų pokyčiai gali būti juntami greičiau nei vietinės gamybos prekių atveju. Tai taip pat reiškia ir didėjančią pasiūlą.
Tuo pačiu svarbu aiškiai atskirti, kas Lietuvoje veikiausiai nepasikeis. Dalis dažnai minimų produktų – šampanas, alyvuogių aliejus, sūriai ar makaronai – tikėtina pigs ne Europoje, o Australijoje, nes būtent ten panaikinami muitai europietiškai produkcijai. Tai reiškia, kad šie pokyčiai tiesioginės įtakos Lietuvos vartotojams neturės.
Be kainų pokyčių, susitarimas sprendžia ir ilgai trukusį ginčą dėl produktų kilmės pavadinimų. Bus stipriau saugomos vadinamosios geografinės nuorodos – tai reiškia, kad tokie pavadinimai kaip „Champagne“ ar „Pecorino Romano“ galės būti naudojami tik tikriems, iš konkrečių regionų kilusiems produktams.
Iki šiol Australijoje šie pavadinimai dažnai buvo naudojami bendrine prasme, tačiau po pereinamojo laikotarpio tokia praktika bus ribojama. Tai svarbu Europos gamintojams, nes padeda išlaikyti produktų vertę, o vartotojams – aiškiau suprasti, ką jie iš tikrųjų perka.
Kai kurių produktų kainos, tikimasi, mažės palaipsniui. Pavyzdžiui, tam tikros kategorijos bus liberalizuojamos per kelerius metus, todėl efektas nebus momentinis. Vis dėlto kryptis aiški – mažesni muitai reikštų pigesnį importą, o tai ilgainiui atsispindi ir galutinėje kainoje vartotojui. Atpigusios prekės gali pradžiuginti ne vieną, nes paskutiniu metu kainos tik kyla.
Be maisto produktų, susitarimas apima ir kritines žaliavas, tokias kaip litis ar manganas. Tai svarbu energetikai ir technologijoms, nes šios medžiagos naudojamos baterijose, elektromobiliuose ir pramonėje. Ilgainiui tai gali turėti įtakos ir kainoms kituose sektoriuose, ne tik maisto rinkoje.
Nors laukiama dalies kainų mažėjimo, susitarimas kelia ir iššūkių vietos gamintojams bei rinkai
Nepaisant akivaizdžios naudos vartotojams, susitarimas kelia klausimų kai kuriems sektoriams. Europos ūkininkai jau išreiškė susirūpinimą dėl didėjančios konkurencijos, ypač jautienos ir cukraus rinkose. Australijai bus leidžiama eksportuoti daugiau jautienos į ES, nors šie kiekiai išlieka riboti ir palaipsniui didinami.
Tam, kad būtų apsaugoti vietos gamintojai, numatyta apsaugos sistema. Jei importas staiga išaugtų ir pradėtų kelti grėsmę vietinei rinkai, būtų galima taikyti laikinas ribojimo priemones. Tai rodo, kad susitarimas siekia balanso tarp mažesnių kainų vartotojams ir ekonominio stabilumo.
Susitarimas taip pat palengvina eksportą europietiškiems automobiliams, ypač elektromobiliams, todėl ilgainiui gali stiprėti konkurencija ir šiame sektoriuje.
Ilgalaikėje perspektyvoje prognozuojama, kad prekyba tarp ES ir Australijos gali išaugti iki trečdalio, o Europos eksportuotojai kasmet sutaupys daugiau nei 1 mlrd. eurų muitų. Tai didins konkurenciją ir ilgainiui darys spaudimą kainoms mažėti.
Nors ne visi produktai pigs iš karto, dalis pokyčių gana greitai pasieks parduotuvių lentynas. Todėl atsakymas, kas pigs po šio susitarimo, jau dabar gana aiškus – pirmiausia jūros gėrybės ir riešutai Europoje, o dalis europietiškų produktų atpigs kitose rinkose.
