Litro kaina galėtų kristi apie 6 centais
Degalų kainoms šoktelėjus, valdžia traukia trumpalaikį stabdį – siūloma laikinai mažinti akcizą dyzelinui. Tikimasi, kad tai bent iš dalies palengvins vairuotojų ir verslo naštą. Vis dėlto sprendimas kuklesnis nei planuota – vietoje trijų mėnesių pasirinktas dviejų mėnesių laikotarpis.
Finansų viceministras Lukas Jakubonis teigia, kad toks koregavimas būtinas dėl itin greitai besikeičiančios naftos rinkos. Trumpesnis laikotarpis leidžia sumažinti galimą neigiamą poveikį biudžetui ir tiksliau prognozuoti PVM surinkimą. Tuo pačiu paliekama daugiau lankstumo reaguoti į situaciją[1].
Skaičiuojama, kad sumažinus akcizą dyzelinas galėtų atpigti apie 6 centais už litrą. Penki centai būtų tiesioginis akcizo sumažinimas, o dar vienas centas susidarytų iš papildomai surenkamo PVM. Per du mėnesius į biudžetą gali būti surinkta apie 13 mln. eurų papildomų PVM pajamų.
Pasak valdančiųjų, net ir nedidelis kainos sumažėjimas gali turėti platesnį efektą. Jis esą padėtų amortizuoti bendrą kainų augimą ir bent šiek tiek prisidėtų prie infliacijos mažinimo.
Vis dėlto verslas siūlo žiūrėti lankščiau. Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovė Loreta Maskaliovienė ragina nesieti sprendimo su konkrečiu laikotarpiu. Anot jos, svarbiau stebėti kaimyninių šalių kainas, nes vežėjai gali rinktis, kur piltis degalus.
Valdžia žada stebėti degalinių teikiamas kainas
Valdžia neatmeta, kad priemonė gali būti pratęsta. Jei naftos kainos išliks aukštos arba situacija nesikeis, sprendimai bus peržiūrimi. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pabrėžia, kad šiuo metu dėmesys skiriamas dyzelinui, nes jis brango labiau nei benzinas ir naudojamas plačiau.
Kartu svarstomos ir papildomos priemonės. Planuojama keisti biodegalų tvarką, naudoti viršplanines PVM pajamas, kurti kainų stebėjimo įrankį ir įpareigoti degalines kasdien teikti kainų duomenis.
Energetikos viceministras Airidas Daukšas teigia, kad tai didintų konkurenciją ir padėtų vartotojams rasti pigiausią kurą. Lietuvos energetikos agentūra nurodo, kad benzinas Lietuvoje šiuo metu yra apie 11 proc. pigesnis nei ES vidurkis, o dyzelinas – šiek tiek brangesnis.
Tiekimo problemų šalyje nėra. Todėl pagrindinis dėmesys dabar krypsta į kainų skaidrumą ir konkurencijos stiprinimą rinkoje.
Litras dyzelino Kaune jau perkopė 2 eurų ribą
Tuo tarpu Kaune šią savaitę buvo užfiksuotas ryškus dyzelino kainų šuolis – vienoje iš centrinių degalinių jos pasiekė 2,299 euro už litrą ribą. Tokia kaina jau artėja prie psichologiškai jautrios ribos, kurią vairuotojai vis dažniau mini su nerimu ar net ironija[2].
Panašios tendencijos stebimos ir kitose degalinėse – nors kainos šiek tiek skiriasi, bendras fonas išlieka aiškus: dyzelinas sparčiai brangsta ir tampa vis didesne finansine našta.
Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad pats kainų augimo tempas kiek sulėtėjo – per savaitę dyzelinas pabrango 2,7 proc., nors pasaulinė naftos kaina tuo pačiu laikotarpiu šoktelėjo daugiau nei 10 proc. Europoje dyzelino kainos taip pat kilo – nuo 2,7 iki 7 proc., o Baltijos šalyse pigiausias jis šiuo metu išlieka Estijoje. Nepaisant lėtėjančio augimo, prognozės išlieka nepalankios – tikėtina, kad aukštas kainų lygis artimiausiu metu nesitrauks.
„Orlen Lietuva“ jau išleido 80 tūkst. tonų rezervą
Tuo tarpu „Orlen Lietuva“ pirmadienį pranešė panaudojusi visą 80 tūkst. tonų kuro rezervą, kuris buvo išleistas į rinką siekiant sumažinti degalų kainų spaudimą. Bendrovė nurodo įvykdžiusi energetikos ministro sprendimą sumažinti privalomų atsargų lygį, todėl šiuo metu nebereikia skubiai atkurti atsargų perkant brangią naftą[3].
Tikimasi, kad šis žingsnis bent iš dalies prisidės prie kainų stabilizavimo, tačiau aiškaus ir greito poveikio vartotojai gali ir nepajusti.
Įmonė pabrėžia, kad degalų kainas lemia ne vien vietiniai sprendimai – didžiausią įtaką daro pasauliniai veiksniai, tokie kaip geopolitinė situacija, OPEC+ sprendimai, ekonominiai rodikliai ar valiutų svyravimai.
Tarptautinė energetikos agentūra yra leidusi šalims narėms panaudoti didelę dalį naftos rezervų, o Lietuva tai padarė viena pirmųjų, tačiau realus efektas priklausys ir nuo kitų valstybių veiksmų. Valdžios atstovai šį sprendimą vertina kaip vieną efektyviausių būdų mažinti kainas, tačiau kartu svarsto ir papildomas priemones, kurios galėtų sušvelninti jų augimą.
