Nuo rugsėjo – galimybė derintis treniruotes su pamokomis vienoje klasėje
Sportas ar mokslas? Iki šiol daugeliui jaunų talentų Lietuvoje tai buvo pasirinkimas, kurio išvengti nepavykdavo. Tačiau nuo šių metų rugsėjo ši dilema gali tapti praeitimi – šalies mokykloms atveriama galimybė steigti specialias sportininkų klases, kurios leis derinti abi kryptis vienoje sistemoje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad tai reikšmingas žingsnis kuriant aplinką, kurioje sportuojantys mokiniai galės siekti aukštų rezultatų neaukojant savo akademinės ateities. Naujas modelis orientuotas į dvikryptę karjerą – kai sportas ir mokslas ne konkuruoja, o papildo vienas kitą[1].
Esminis pokytis slypi ugdymo lankstume. Mokyklos turės prisitaikyti prie sportininkų realybės – pamokų tvarkaraščiai bus derinami su treniruočių grafiku, kad mokiniai galėtų pilnavertiškai dalyvauti abiejose veiklose. Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Giedriaus Grybausko, „sporto klasių statusas leis mokiniams siekti pergalių nesibaiminant dėl mokslo rezultatų.
Lankstus mokymosi tvarkaraštis esą padės suderinti intensyvias treniruotes su kokybišku išsilavinimu, todėl sportui gabūs jaunuoliai jausis saugiau dėl savo ateities. Ministerija pabrėžia, kad tikslas – ne tik padėti pasiekti rezultatų, bet ir užtikrinti visapusišką vaikų augimą vienoje aplinkoje.
Sportininkų klasėms – specialūs griežti reikalavimai
Sportininkų klasės galės veikti progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose, tačiau jų steigimas nebus formalus procesas. Kiekvienas mokinys turės gauti sporto organizacijos rekomendaciją, o mokyklos privalės sudaryti bendradarbiavimo sutartis su sporto federacijomis ar klubais.
Taip pat būtina užtikrinti tinkamą sporto infrastruktūrą arba prieigą prie specializuotų sporto bazių. Atsakomybės bus aiškiai padalintos: treniruotes organizuos sporto organizacijos, o mokyklos rūpinsis sklandžiu ugdymo procesu.
Ministerija akcentuoja, kad toks modelis leis nuosekliai auginti sporto talentus jau nuo mokyklos suolo, o tam reikalingas teisinis pagrindas jau sukurtas – patvirtintas sportininkų klasių steigimo tvarkos aprašas.
Ministrė: sportuojantys mokiniai nebeturės rinktis tarp pamokų ir treniruočių
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pabrėžia, kad sportininkų klasių atsiradimas yra atsakas į realią problemą – jauniesiems sportininkams iki šiol tekdavo rinktis tarp mokslų ir treniruočių. Intensyvus treniruočių grafikas dažnai sutampa su pamokomis, todėl ilgainiui nukenčia viena iš sričių – arba sportiniai pasiekimai, arba akademiniai rezultatai[2].
Ministrės teigimu, šią situaciją turėtų pakeisti lankstesnis ugdymo modelis, leidžiantis suderinti abi kryptis.
„Atsiradus galimybei steigti sporto klases, mokyklos galės planuoti pamokas taip, kad sportininkai nepraleistų pagrindinių dalykų, o treniruotės vyktų tinkamiausiu metu. Tai padės jauniesiems sporto talentams siekti aukščiausių rezultatų neaukojant įprastinių pamokų.“ – nurodė R. Popovienė.
Pasak ministrės, naujoji tvarka numato aiškias sąlygas – į tokias klases galės patekti tik sporto organizacijų rekomenduoti mokiniai, o pačios klasės bus steigiamos bendradarbiaujant su klubais ar federacijomis. Mokyklos turės užtikrinti tinkamą infrastruktūrą ir sklandų ugdymo procesą, o treniruotes organizuos sporto organizacijos.
Lietuvoje sportuoja tik kas dešimtas moksleivis
Tuo tarpu dar prieš keletą metų buvo paviešinti liūdni rezultatai – Lietuvoje mokiniai juda gerokai per mažai. Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikams per savaitę skirti apie 7 valandas fiziniam aktyvumui, šias gaires atitinka vos apie dešimtadalis moksleivių.
Specialistai įspėja, kad toks pasyvumas tampa ypač pavojingas artėjant egzaminų laikotarpiui, kai jaunuoliai patiria padidėjusį stresą. Tyrimai rodo, kad net paprastas vaikščiojimas gali padėti sumažinti įtampą, pagerinti nuotaiką ir dėmesio koncentraciją.
Pasak profesoriaus Alberto Skurvydo, vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia uždarose patalpose ir taip praranda svarbias fizinio bei emocinio vystymosi patirtis. Judėjimas gryname ore ne tik gerina savijautą, bet ir daro reikšmingą poveikį organizmui – aprūpina smegenis deguonimi, gerina miegą, mažina nerimą bei skatina produktyvumą.
Siekiant keisti situaciją, Lietuvoje organizuojamas vaikščiojimo iššūkis „Mokyklos eina“, kuris skatina moksleivius, mokytojus ir visą bendruomenę daugiau judėti bei formuoti ilgalaikius sveikus įpročius.
Šiemet matematikos B lygio egzamino gali neišlaikyti daugiau nei 90 proc. mokinių
Pagal Nacionalinės švietimo agentūros prognozes, šių metų matematikos brandos egzaminų rezultatai gali būti vieni prasčiausių per visą nepriklausomybės laikotarpį. Skaičiai kelia nerimą – blogiausiu scenarijumi B lygio egzamino gali neišlaikyti net daugiau nei 90 proc. mokinių, o A lygio – beveik pusė abiturientų.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigia, kad tokie vertinimai paremti dabartiniais rezultatais ir taikoma 35 taškų išlaikymo riba, todėl jau svarstoma galimybė ją laikinai mažinti iki 25 taškų, kad daugiau mokinių galėtų gauti brandos atestatus.
Vis dėlto dalis švietimo bendruomenės ir verslo atstovų įspėja, kad vien kartelės mažinimas problemos neišspręs. Pabrėžiama, jog pagrindinė bėda slypi per plačioje ir sudėtingoje matematikos programoje, kuri neleidžia mokiniams įsigilinti į esmines temas.
Universitetų, kolegijų ir pramonės atstovai paragino neaukoti ugdymo kokybės dėl geresnių statistinių rodiklių, o ekspertai akcentuoja būtinybę iš esmės peržiūrėti ugdymo turinį ir aiškiai atskirti mokyklos baigimo bei stojimo į aukštąsias mokyklas tikslus.
