Siūloma nurašyti PSD skolas Ukrainoje savanoriavusiems lietuviams
Dar visai neseniai Lietuvai signalizavus apie karių savanorių trūkumą ir svarstymus į privalomąjį šaukimą įtraukti ir moteris, dabar valdantieji svarsto, galbūt reikėtų palengvinti sąlygas tiems piliečiams, kurie savo noru vyktų savanoriškai tarnybai į Ukrainą. Seimo Sveikatos reikalų komitetas jau pritarė siūlymui, kuris numato palengvinti finansinę naštą tokiems savanoriams – jiems būtų galima anuliuoti susidariusias privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų skolas.
Ši problema kilo dėl to, kad dalis į Ukrainą išvykusių žmonių nebuvo deklaravę išvykimo iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, todėl jiems automatiškai buvo skaičiuojamos PSD įmokos, kurios vėliau virto skolomis[1].
Pagal siūlomas pataisas, lengvata būtų taikoma tiems Lietuvos piliečiams, kurie nuo 2022 metų vasario 24 dienos savanoriškai išvyko į Ukrainą ir ten teikė pagalbą kovoje su Rusijos karine agresija. Tačiau skolos nebūtų naikinamos automatiškai – norint jomis pasinaudoti, reikės pateikti oficialius Ukrainos institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius savanorystę ir tai, kad tuo laikotarpiu asmenys negavo jokių pajamų.
Vienas iš pataisų autorių, Seimo narys Virgilijus Alekna, pabrėžia, kad toks reikalavimas būtinas siekiant užtikrinti skaidrumą ir išvengti piktnaudžiavimo.
Įstatymo projekto rengėjai taip pat akcentuoja moralinę šio sprendimo pusę – savanoriai Ukrainoje esą dažnai rizikuoja savo sveikata ar net gyvybe, todėl valstybė turėtų įvertinti jų indėlį ir nesudaryti papildomų finansinių kliūčių grįžus į Lietuvą. Komitetas siūlymui pritarė bendru sutarimu, tačiau galutinis sprendimas dar laukia Seime, kur bus sprendžiama, ar ši iniciatyva taps realia pagalba savanoriams.
Ką mano gyventojai?
Tuo tarpu socialiniuose tinkluose pasirodė ir kritiškų reakcijų į šį siūlymą.
Dalis internautų tokią iniciatyvą vertino neigiamai, o kai kurie komentarai buvo itin aštrūs.
„Gėda“, – rašė vienas komentatorius.
Kitas svarstė, kad politikams vertėtų patiems išbandyti tarnybą fronte prieš priimant sprendimus.
„Tai pirmyn, seimūnai, rodykit pavyzdį“, – teigė kita internautė.
Kai kurie komentatoriai taip pat kėlė klausimą, ar tikslinga skatinti tarnybą užsienyje, kai, jų nuomone, trūksta žmonių Lietuvoje.
Visgi buvo ir palaikančių griežtesnes idėjas – dalis pasisakiusiųjų teigė, kad į tokias misijas galėtų vykti asmenys, kurie šiuo metu nedalyvauja darbo rinkoje.
Vyriausybė palaikė siūlymą daliai savanorių nurašyti PSD skolas
Tuo tarpu lapkričio pabaigoje Vyriausybė iš esmės pritarė siūlymui atleisti dalį Ukrainoje ilgiau nei pusę metų savanoriavusių Lietuvos gyventojų nuo susidariusių privalomojo sveikatos draudimo (PSD) skolų. Ši iniciatyva skirta spręsti praktinę problemą, kai į Ukrainą padėti išvykę savanoriai nedeklaravo išvykimo iš Lietuvos, todėl jiems ir toliau buvo skaičiuojamos PSD įmokos, nors tuo metu jie Lietuvoje negyveno ir dažnai negaudavo pajamų[2].
Pagal projektą, skolos galėtų būti anuliuojamos tik laikantis aiškių sąlygų – savanoriai neturi būti naudojęsi PSD kompensuojamomis sveikatos paslaugomis, o „Sodrai“ privalės pateikti oficialius Ukrainos institucijų dokumentus, patvirtinančius jų veiklą.
Vyriausybė taip pat pasiūlė patikslinti projektą, kad lengvata būtų taikoma tik tiems, kurie savanoriavo tiesiogiai karo kontekste, pavyzdžiui, teikdami pagalbą kovos veiksmų zonoje.
Kariuomenėje – beveik tūkstančio karių trūkumas: naujokų nebeužtenka
Tačiau Lietuvos kariuomenė susiduria su augančiu iššūkiu – dar pernai metais buvo pranešta apie beveik tūkstančio profesinės tarnybos karių trūkumą. Nors profesionalių karių skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo ir dabar viršija 12 tūkstančių, realus poreikis išlieka didesnis, o kai kuriuose daliniuose trūkumas jaučiamas itin ryškiai. Tai rodo, kad augimas nebespėja su didėjančiais gynybos poreikiais[3].
Šis trūkumas formuojasi ne tik dėl riboto naujų kandidatų skaičiaus, bet ir dėl to, kad dalis karių nusprendžia nebetęsti tarnybos. Nors pastaraisiais metais buvo dedamos pastangos gerinti sąlygas ir didinti patrauklumą, kariuomenei vis dar sudėtinga išlaikyti stabilų personalo skaičių.
Dėl to kariuomenė susiduria su nuolatiniu spaudimu ne tik pritraukti naujus žmones, bet ir užtikrinti, kad esami kariai liktų sistemoje, o trūkstamos vietos būtų kuo greičiau užpildytos.
