Žemaitaičio pasisakymai virto tyrimu
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir vėl įkliuvo teisėsaugos akiratin – Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl jo viešų pasisakymų apie Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarus. Tyrimo imtasi po to, kai parlamentaras vienoje televizijos laidoje signatarus pavadino „sukilėliais“, o patį nepriklausomybės atkūrimą įvardijo kaip perversmą, sukėlusį nemažą rezonansą viešojoje erdvėje.
Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas patvirtino, kad tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 170-2 straipsnį. Jis numato atsakomybę už viešą tarptautinių ar totalitarinių režimų nusikaltimų neigimą, menkinimą ar pateisinimą. Už tokius veiksmus gali būti skiriamos įvairios bausmės – nuo baudos ar viešųjų darbų iki laisvės atėmimo iki dvejų metų[1].
Kontroversiški pareiškimai nuskambėjo žurnalistės Rūtos Janutienės laidoje „OpTV“. Joje R. Žemaitaitis teigė, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas buvo „sukilimas prieš Tarybų Sąjungą“, o signatarai – šio proceso dalyviai, todėl, anot jo, neturėtų būti vadinami signatarais. Politikas taip pat aiškino, kad tuo metu buvo „nuversta santvarka“, ir lygino šiuos įvykius su revoliucijomis bei perversmais kitose šalyse. Nors laidos vedėja išreiškė abejones tokiu vertinimu, parlamentaras savo poziciją pakartojo ne kartą.
Po šių pasisakymų viešojoje erdvėje kilo diskusijos, o pats R. Žemaitaitis vėliau teigė atsiprašantis dėl pavartoto termino „perversmas“. Ikiteisminis tyrimas pradėtas kovo 16 dieną, jo metu bus vertinama, ar politiko pasisakymai atitinka Baudžiamojo kodekso nuostatas.
Kolegų atsakas: „Taip kalbėjo tik sovietinė spauda“
Tokie R. Žemaitaičio pasisakymai sukėlė itin aštrią kolegų reakciją. Kovo 11-osios Akto signataras Eugenijus Gentvilas tokią retoriką prilygino sovietinei propagandai ir pabrėžė, kad nepriklausomybės atkūrimas yra įtvirtintas tarptautinėje teisėje bei pripažintas viso pasaulio, todėl bandymai jį vadinti perversmu yra pavojingi ir iškraipantys istoriją[2].
Jo teigimu, tokie pareiškimai menkina valstybės institucijas ir atkartoja naratyvus, kurie anksčiau buvo skleidžiami sovietinėje spaudoje. Kritiškai pasisakė ir Seimo pirmininkas Juozas Olekas, akcentavęs, kad Kovo 11-oji yra visos tautos pergalės simbolis, o ne politinių interpretacijų objektas, todėl tokie pasakymai žeidžia istorinę atmintį.
Politinis atsakas peržengė ir viešų komentarų ribas. Konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar šie pasisakymai negali būti laikomi SSRS nusikaltimų neigimu.
Tuo metu signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė pabrėžė, kad Lietuvos nepriklausomybė buvo atkurta teisėtu, demokratiniu būdu, todėl kalbos apie perversmą neturi jokio pagrindo. Nors patys signatarai į teisėsaugą kreiptis neketina, bendras signalas iš Seimo yra aiškus – didžioji dalis politikų tokius pasisakymus vertina kaip neatsakingus ir pavojingus valstybės istorijos suvokimui.
Žemaitaičio komanda – po prokuratūros lupa dėl galimo duomenų rinkimo
Dar sausio pabaigoje Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėto asmens duomenų rinkimo, susijusio su Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio komandos veikla. Tyrimas inicijuotas po žurnalisto Andriaus Tapino kreipimosi, remiantis Elektrėnuose vykusio susitikimo metu išsakytais politiko teiginiais.
Pasak A. Tapino, Žemaitaitis tvirtino, kad jo komanda internete tikrina renginių dalyvius – identifikuoja juos socialiniuose tinkluose ir analizuoja jų veiklą. Prokuratūra vertina, ar tokie veiksmai nepažeidžia įstatymų, ypač turint omenyje, kad tarp tikrinamų asmenų galėjo būti ir nepilnamečių.
Tuo pat metu teisėsauga ėmėsi ir kito su R. Žemaitaičiu susijusio epizodo – incidento Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje, kur susitikimo metu politikas panaudojo fizinę jėgą prieš protestuojantį jaunuolį.
Nors pats parlamentaras teigia taip gynęs aplinkinius, įvykis sulaukė kritikos iš įvairių institucijų atstovų, o dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo pradėtas atskiras tyrimas. Policija nurodo papildomų skundų negavusi, tačiau primena, kad už tokius pažeidimus gali grėsti atsakomybė iki laisvės atėmimo.
