Izraelio pareigūnai kalba, kad tikslui pasiekti reiks metų: prognozės didina neapibrėžtumą rinkose
Praėjus maždaug keturioms savaitėms nuo karo pradžios, kuris prasidėjo smūgiais vasario pabaigoje, vis aiškiau matyti, kad greito sprendimo nebus. Prieš karo pradžią Izraelio žvalgybos vadovas Davidas Barnea pateikė konkretų vertinimą.
„Irano režimo pasikeitimas greičiausiai užtruks apie metus“, – tokia prognozė buvo pateikta Izraelio ministrų kabinetui. Kartu pabrėžta, kad buvo svarstomi ir kiti scenarijai – nuo kelių mėnesių iki ilgesnio laikotarpio, tačiau vieneri metai laikyti realiausiu variantu.[1]
Šis vertinimas nereiškia, kad pats karas truks tiek pat. Tačiau jis rodo, kad procesas gali būti ilgas ir sudėtingas. Tai iš karto kelia klausimų dėl konflikto trukmės ir galimų pasekmių tiek regiono gyventojams tiek pasaulio ekonomikai.
Dar prieš karą buvo tikimasi, kad smūgiai Iranui paskatins vidaus sukilimą ir greitai pakeis valdžią. Tačiau praėjus kelioms savaitėms po karo pradžios tapo aišku, kad toks scenarijus neįgyvendintas. Irano režimas susilpnėjo, bet išliko stabilus.
Ši situacija keičia lūkesčius. Vis dažniau kalbama apie ilgesnį konfliktą, o tai didina neapibrėžtumą ir finansų rinkose. Investuotojai atsargiau vertina regiono rizikas ir galimas pasekmes.
Dar prieš konfliktą ekonomika jau rodė silpnėjimo ženklus. Naujausi duomenys rodo, kad 2026 metų sausį ekonomikos augimas sustojo, o paslaugų sektorius neaugo, o gamyba mažėjo. Analitikų vertinimu, būtent konfliktas Artimuosiuose Rytuose tapo papildomu smūgiu jau lėtėjančiai ekonomikai.[2]
Energijos rinkos tampa pagrindiniu rizikos tašku
Ekonomistai jau fiksuoja tiesioginį poveikį. Pasak ICAEW ekonomikos vadovo Sureno Thiru, energijos kainų šuolis ir tiekimo trikdžiai „iš esmės panaikino bet kokį likusį ekonomikos augimo pagreitį“. Jis įspėja, kad šie veiksniai stumia ekonomiką arčiau stagfliacijos – kai augimas sustoja, o kainos toliau kyla.
Karas tarp Izraelio ir Irano vyksta regione, kuris yra kritiškai svarbus pasaulio energetikai. Bet koks ilgesnis nestabilumas čia tiesiogiai veikia naftos ir dujų tiekimą. Dėl to ši konflikto kryptis stebima itin atidžiai.
Karo pradžioje buvo tikimasi, kad spaudimas Iranui sukels vidaus sukilimą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo metu ragino iraniečius veikti: „Perimkite savo valdžią – ji bus jūsų.“ Buvo manoma, kad kariniai smūgiai paskatins protestus ir destabilizuos režimą.
Tačiau toks scenarijus nepasitvirtino. JAV ir Izraelio vertinimu, režimas išliko, o masinis sukilimas taip ir neprasidėjo. Tai reiškia, kad konfliktas gali užsitęsti, o įtampa regione išliks.[3]
Konfliktui plečiantis, smūgiai pasiekė ir energetikos infrastruktūrą bei transporto maršrutus Persijos įlankoje. Tai didina riziką tiekimo grandinėms. Net ir laikini sutrikimai gali turėti įtakos kainoms pasaulinėse rinkose.
Ilgai trunkantis konfliktas slopina investicijas ir augimą
Neišsipildžius lūkesčiams dėl greito režimo griūties, karo pabaiga tampa sunkiau prognozuojama. JAV ir Izraelio vertinimai rodo, kad masinis sukilimas bent artimiausiu metu mažai tikėtinas. Tai keičia bendrą konflikto vertinimą.
Didžiausias smūgis tenka darbo rinkai ir verslui. Ekonomistai įspėja, kad dėl augančių energijos kainų įmonės riboja samdymą ir stabdo atlyginimų augimą. Prognozuojama, kad nedarbo lygis gali priartėti prie 6 procentų, nes verslai vis sunkiau susidoroja su augančiais kaštais.
Viena iš priežasčių – situacija pačioje Irano visuomenėje. Buvęs JAV pareigūnas Nate’as Swansonas ją apibūdino paprastai: „Daugelis protestuotojų neina į gatves, nes juos tiesiog nušaus.“ Dalis visuomenės nepritaria režimui, tačiau nėra pasirengusi rizikuoti gyvybe.
Atsargesnę poziciją pradėjo reikšti ir Izraelio vadovybė. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu pripažino: „Dar per anksti pasakyti, ar Irano žmonės pasinaudos mūsų kuriamomis sąlygomis.“ Tai rodo, kad pirminiai lūkesčiai dėl greito rezultato silpnėja.
Nors oficialūs duomenys kol kas nerodo staigaus kainų šuolio, ekonomistai įspėja, kad tai laikina. Energijos krizė dar tik pradeda atsispindėti statistikoje, o artimiausiais mėnesiais prognozuojamas spartus infliacijos augimas. Vertinama, kad dėl brangstančios naftos ir dujų infliacija gali viršyti 4 procentus jau vasarą.
Tokia situacija didina neapibrėžtumą verslui ir investuotojams. Ilgalaikis konfliktas mažina norą investuoti regione, o kapitalas linkęs trauktis į saugesnes rinkas. Kol kas aišku viena – greito sprendimo nėra.
Apie galimas tiesiogines pasekmes Lietuvai kalba ir buvęs Seimo narys Mindaugas Puidokas: „Lietuvai ateina labai sunkūs ir kupini išbandymų laikai. Mano siūlymas dabartinei koalicijai – prabuskite ir nustokite pyktis tarpusavyje. Atėjo laikai, kai toks susiskaldymas yra pražūtingas Lietuvai. JAV atėjo suvokimas, kad būtina susitarti, bet jis nėra palaikomas Izraelio vadovybės. Lieka stebėti ir laukti stebuklo… taikos Artimuosiuose Rytuose ir Lietuvos politikų sugrįžimo prie blaivaus situacijos vertinimo, nes kol kas negebama net pastebėti vieno drono ar į jį sureaguoti greičiau nei per 12 valandų.“
