Katedros aikštėje – mitingas dėl miškų ateities Kapčiamiestyje
Kova prieš Kapčiamiestyje užsimotą steigti karinį poligoną jau persikelia ir į Vilnių – čia kovo 28 dieną, šeštadienį, 11 valandą, Katedros aikštėje rengiamas mitingas. Protestą inicijuoja sąjūdis „Už Lietuvos miškus“, kviečiantis visuomenę išreikšti aiškią poziciją dėl planuojamų sprendimų ir jų galimų pasekmių tiek gamtai, tiek vietos bendruomenėms.
Apie būsimą renginį pranešė bendruomenė „Mano Kapčiamiestis“, kuri pastaruoju metu tapo vienu pagrindinių balsų, pasisakančių prieš karinio poligono steigimą šiame Dzūkijos krašte.
Pasak vietos gyventojų, planuojamas projektas kelia rimtų abejonių ne tik dėl aplinkosaugos, bet ir dėl gyvenimo kokybės regione. Žmonės baiminasi, kad karinė infrastruktūra gali negrįžtamai pakeisti kraštovaizdį, padidinti triukšmą, apriboti prieigą prie miškų bei paveikti vietos bendruomenių kasdienybę.
Tuo pat metu renginio organizatoriai pabrėžia, kad mitingas Vilniuje yra platesnės kovos dalis – siekis atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į tai, kaip Lietuvoje sprendžiami klausimai, susiję su miškų naudojimu ir apsauga.
Renginys, kaip skelbiama, yra suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl vyks teisėtai ir laikantis nustatytos tvarkos. Organizatoriai tikisi, kad tai paskatins didesnį žmonių aktyvumą ir suteiks galimybę visiems norintiems prisijungti prie pilietinės iniciatyvos. Kvietimas dalyvauti skirtas ne tik aplinkosaugos aktyvistams ar Kapčiamiesčio gyventojams, bet ir visiems, kuriems rūpi Lietuvos miškų ateitis bei regionų likimas.
Vietinė bendruomenė kviečia pasirašyti peticiją
Tuo tarpu Kapčiamiesčio bendruomenė taip pat sukūrė peticiją, kuria reiškia nepritarimą planuojamam karinio poligono steigimui Kapčiamiesčio girioje, Lazdijų rajone. Gyventojai pabrėžia, kad ši apie 27 tūkst. hektarų teritorija yra viena didžiausių Lietuvos girių, turinti išskirtinę gamtinę, rekreacinę ir ekonominę vertę[1].
Pasak peticijos autorių, čia plyti „Natura 2000“ tinklui priklausančios saugomos teritorijos, saugomos retų rūšių buveinės, o kai kuriose vietose žmogaus veikla visai nevykdoma, siekiant išsaugoti natūralią aplinką ateities kartoms. Bendruomenė taip pat akcentuoja regiono svarbą vietos ekonomikai – miškai suteikia darbo vietas, skatina verslą, o turizmas, poilsis gamtoje ir tradiciniai dzūkiški kaimai pritraukia lankytojus bei saugo kultūrinį paveldą.
Nors gyventojai pripažįsta valstybės gynybos stiprinimo svarbą, jie kritikuoja sprendimų priėmimo skaidrumą ir komunikacijos stoką. Kaip vieną iš nepasitikėjimo priežasčių jie nurodo anksčiau vykdytus miškų kirtimus pasienyje, kurie, jų teigimu, buvo atlikti neatlikus poveikio aplinkai vertinimo. Bendruomenė taip pat baiminasi galimo gyventojų iškeldinimo ir pabrėžia, kad net ir numatytos kompensacijos negali atlyginti prarasto ryšio su gimtine.
Remdamiesi Konstitucija ir ES teisės aktais, peticijos autoriai teigia, kad tokie sprendimai gali pažeisti tiek žmonių teises, tiek gamtos apsaugos principus, todėl ragina stabdyti projektą, atlikti išsamų poveikio aplinkai vertinimą, ieškoti alternatyvų ir užtikrinti atvirą dialogą su vietos bendruomene.
Kovo 25 d. duomenimis, peticiją jau pasirašė virš 15 tūkst. gyventojų, paaukota daugiau nei 11,3 tūkst. eurų.
Išsiskyrė ir seimūnų pozicijos
Seimas antradienį pradėjo Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo procesą, tačiau balsavimas atskleidė netikėtą skilimą valdančiojoje daugumoje. Nors projektui po pateikimo pritarė 102 parlamentarai, dalis valdantiečių balsavo prieš arba susilaikė, todėl sprendimą iš esmės nulėmė opozicijos balsai.
Diskusijose išryškėjo skirtingi požiūriai į gynybos prioritetus – vieni akcentavo poligono būtinybę kariuomenės stiprinimui, kiti kėlė klausimą, ar tai turėtų būti skubiausias sprendimas. Situaciją dar labiau komplikuoja interesų konfliktai ir politinė įtampa, todėl projektas jau dabar vertinamas kaip rimtas išbandymas valdančiosios koalicijos stabilumui.
Pagal planą valstybė perimtų apie 14,6 tūkst. hektarų teritorijos, paliestų šimtus savininkų, o daliai gyventojų tektų išsikelti, todėl konfliktas dėl poligono vis labiau aštrėja tiek politiniame, tiek vietos bendruomenės lygmenyje.
