Valstybė imasi sistemoje „įstrigusių“ milijonų susigrąžinimo
Daugiau nei 100 milijonų eurų – tokia suma šiandien lieka nesurinkta Lietuvos valstybės biudžete. Tai ne teoriniai skaičiai, o realios, jau paskirtos, bet taip ir nesumokėtos administracinės baudos. Šie pinigai galėtų būti skirti geresnėms viešosioms paslaugoms, infrastruktūrai ar kitoms visuomenei svarbioms sritims, tačiau kol kas jie tiesiog „užstrigę“ sistemoje, kuri iki šiol nebuvo pakankamai efektyvi.
Kaip nurodo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), problema esą slypi ne tik pačiose skolose, bet ir jų išieškojimo procese. Nors kasmet antstoliams perduodama dešimtys tūkstančių sprendimų, realiai į valstybės biudžetą sugrįžta tik nedidelė dalis visos sumos. Tai rodo, kad dabartinis modelis, paremtas ilgu ir brangiu išieškojimo procesu, nepasiekia pagrindinio tikslo – greitai ir efektyviai susigrąžinti pinigus. Tuo metu skola auga, o valstybė praranda galimybę šias lėšas panaudoti čia ir dabar[1].
Siekiant pakeisti situaciją, valstybė ruošiasi esminiam pokyčiui. Nuo 2026 metų liepos Valstybinė mokesčių inspekcija galės pati išieškoti skolas tiesiai iš gyventojų ir įmonių banko sąskaitų. Prieš tai skolininkai bus informuojami ir turės galimybę sumokėti skolą savanoriškai, tačiau to nepadarius, procesas taps greitesnis ir labiau automatizuotas.
Tikimasi, kad toks modelis leis efektyviau susigrąžinti bent dalį daugiau nei 100 mln. eurų siekiančios skolos, sumažins administracinę naštą ir kartu sukurs aiškesnę, paprastesnę sistemą visiems jos dalyviams.
Nauja VMI tvarka: skolas išieškos pigiau ir greičiau
VMI paskelbus apie naują skolų išieškojimo tvarką, paminėtina, kad keisis pats principas, kaip valstybė dirbs su skolininkais – pirmiausia bus siekiama susitarti geranoriškai, suteikiant galimybę įsiskolinimą padengti be papildomų sankcijų.
Tik nepavykus to padaryti, bus taikomi griežtesni veiksmai, o pats procesas taps labiau automatizuotas ir greitesnis. Kartu gyventojams tai reikš ir mažesnes išlaidas, nes vietoje anksčiau taikytų didesnių antstolių mokesčių bus taikomas simbolinis, maždaug 2 eurus siekiantis administravimo mokestis.
Tuo metu VMI jau pradėjo gyventojų pajamų mokesčio permokų grąžinimą – pirmieji pervedimai pasiekė tūkstančius gyventojų, o visas procesas vyksta automatiškai, be papildomų veiksmų iš jų pusės. Deklaravimo laikotarpis dar tęsiasi, todėl svarbu pateikti tikslius duomenis ir pasinaudoti galimomis mokesčių lengvatomis.
Kartu įgyvendinama ir platesnė pertvarka – kuriama nauja, vieninga mokesčių administravimo sistema, kuri ateityje leis visus duomenis valdyti vienoje vietoje, sumažins klaidų riziką ir užtikrins sklandesnį informacijos judėjimą tiek gyventojams, tiek verslui.
Antstoliai per metus grąžino 326 mln. eurų, bet skolų našta perkopė 5 mlrd. eurų
Kaip skelbia Antstolių rūmai, praėjusiais metais skolų išieškojimo sistema leido bent dalį lėšų susigrąžinti dešimtims tūkstančių kreditorių – iš viso jų buvo daugiau nei 26 tūkstančiai. Didžioji dalis jų – fiziniai asmenys, tačiau reikšmingą dalį sudarė ir verslas bei biudžetinės įstaigos. Bendra sugrąžintų skolų suma per metus pasiekė 326,6 mln. eurų, šiek tiek viršydama ankstesnių metų rezultatą[2].
Didžiausia dalis šių lėšų atiteko įmonėms, kurioms grąžinta daugiau nei 200 mln. eurų, o gyventojams – dešimtys milijonų eurų, susijusių su atlyginimais, išlaikymo išmokomis ar kitomis pradelstomis prievolėmis. Tuo metu valstybės biudžetas pasipildė beveik 57 mln. eurų, daugiausia iš nesumokėtų mokesčių ir baudų.
Vis dėlto bendras vaizdas rodo ne tik rezultatus, bet ir gilėjančias problemas. Nors pinigų susigrąžinama daugiau, pats procesas lėtėja, o neišieškotų skolų našta sparčiai auga – jų suma jau viršijo 5 mlrd. eurų ribą. Mažėjantis išieškotų skolų skaičius ir ilgėjantis jų grąžinimo laikas signalizuoja apie mažėjantį sistemos efektyvumą, kurį iš dalies lėmė ir nauji teisiniai palengvinimai skolininkams.
Be to, daugiau nei pusė skolų yra palyginti nedidelės – iki 300 eurų, tačiau jų kiekis rodo, kad dalis gyventojų linkę atidėti finansinius įsipareigojimus. Tuo pat metu daugėja administracinių baudų, kurios ir toliau sudaro reikšmingą dalį visų išieškojimo procesų, o bendras skolininkų skaičius išlieka didelis, apimantis tiek gyventojus, tiek verslą.
