Nekilnojamojo turto mokestis daugeliu atvejų augs ne dėl tarifų, o dėl tyliai didėjančios vertės
2026 metais Lietuvoje planuojami reikšmingi nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiai, tačiau svarbiausia jų dalis dažnai lieka nepastebėta. Kalbama ne tiek apie tarifus, kiek apie patį pagrindą, nuo kurio mokestis skaičiuojamas – mokestinę turto vertę. Būtent ji daugeliu atvejų augs labiausiai.
Kitaip tariant, mokesčiai gali didėti ne todėl, kad gyventojai įsigijo daugiau turto ar jį pagerino, o todėl, kad „pabrango“ pati vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis. Tai reiškia, kad papildoma prievolė gali atsirasti net tiems, kurie per metus nieko nepirko, nepardavė ir savo turto nekeitė.[1]
Kaip teigia advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkė Vaiva Tumaitė, būtent šis pokytis daugeliui taps netikėta finansine našta. „Net jei nekilnojamasis turtas per metus nepasikeitė nė per centimetrą, mokesčio prievolė gali atsirasti arba padidėti vien dėl to, kad pasikeis vertė, nuo kurios skaičiuojamas mokestis“, – pažymi ji.
Didžiausia rizika slypi ne tarife, o mokesčio bazėje
Iš pirmo žvilgsnio NT mokestis atrodo paprastas – turto vertė padauginama iš nustatyto tarifo. Tačiau praktikoje didžiausi pokyčiai vyksta ne tarifų lygmenyje, o vertės nustatyme. Būtent čia ir slypi pagrindinė rizika gyventojams.
Pastaruoju metu matyti aiški tendencija – mokestinės vertės vis labiau artėja prie realios rinkos kainos. Kai kuriais atvejais jos gali būti net 2–3 kartus didesnės nei tos, kurios buvo taikomos apskaičiuojant ankstesnių metų mokestį. Tai reiškia, kad net ir nekeičiant turto, mokėtina suma gali išaugti ženkliai.
„Jau dabar matyti tendencijos, kad mokestinės vertės artėja prie vidutinės rinkos vertės. Kai kuriais atvejais jos gali būti net 2–3 kartus didesnės nei tos, kurios buvo taikomos apskaičiuojant 2025 metų mokestį. Būtent todėl daliai savininkų mokestis gali atsirasti net ir nieko nekeitus“, – pastebi V. Tumaitė.
Gyventojams svarbiausia – kiek turto turi ir kaip jis deklaruotas
Fiziniams asmenims pagrindinė lengvata išlieka susieta su pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Jei jis deklaruotas konkrečiame objekte ir jo vertė neviršija 450 tūkst. eurų, toks turtas nėra apmokestinamas. Tačiau situacija keičiasi tiems, kurie turi daugiau nei vieną gyvenamosios paskirties objektą.[2]
Tokiu atveju papildomas turtas apmokestinamas progresiniais tarifais, o neapmokestinamoji riba sumažinama iki 50 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad daliai gyventojų atsiras pareiga deklaruoti ir mokėti mokestį net ir nepadidinus turto kiekio. Praktikoje tai tampa viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonių lūkesčiai prasilenkia su realia mokestine situacija.
Svarbų vaidmenį čia atlieka ir šeimos struktūra bei deklaruota gyvenamoji vieta. „Tokiais atvejais verta pasitikrinti, kur yra deklaruota pagrindinė gyvenamoji vieta, ir įvertinti, ar šeimos nariai, įskaitant pilnamečius vaikus, galėtų savo vardu pasinaudoti pagrindinio būsto lengvata“, – pataria teisininkė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais verta iš anksto apsvarstyti turto perleidimą šeimos nariams. „Kartais prasminga iš anksto apsvarstyti ir turto dovanojimo galimybę, jeigu šeimos nariui perleidus konkretų objektą jis jame deklaruotų savo pagrindinę gyvenamąją vietą. Tokius sprendimus verta planuoti iš anksto, o ne laukti paveldėjimo momento“, – pabrėžia V. Tumaitė.
Verslui ir užsieniečiams svarbu ne tik paskirtis, bet ir realus naudojimas
Juridiniams asmenims bei tiems, kurie valdo komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, taikomi 0,5–3 proc. tarifai, kuriuos nustato savivaldybės. Be to, papildomai taikomas ir 0,2 proc. tarifas. Tačiau net ir čia svarbiausia ne formalus turto statusas, o realus jo naudojimas.
Nors įstatymas numato įvairias lengvatas – pavyzdžiui, švietimo, socialinės globos ar sveikatos priežiūros veiklai naudojamam turtui – praktikoje būtina atitikti konkrečias sąlygas. Todėl verslui svarbu iš anksto įsivertinti ne tik dokumentus, bet ir faktinę turto paskirtį.
Pokyčius pajusti gali ir užsieniečiai, turintys nekilnojamojo turto Lietuvoje. Dėl perskaičiuotos vertės dalis objektų gali peržengti apmokestinimo ribas, todėl atsiras prievolė deklaruoti mokestį. Tokiais atvejais svarbu iš anksto pasirūpinti registracija mokesčių sistemoje, nes delsimas gali sukelti papildomų administracinių problemų.
Didžiausia klaida – laukti iki paskutinės dienos
Svarbi detalė – nuo 2026 metų mokestinės vertės nustatomos masiniu vertinimu ir galios trejus metus. Tai reiškia, kad sprendimai, priimti dabar, turės ilgalaikį poveikį mokestinei naštai. Kai kuriais atvejais gali nepakakti bendro vertinimo – teks atlikti individualų turto įvertinimą.
Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia klaida yra atidėlioti sprendimus iki deklaravimo momento. Tuomet dažniausiai jau būna per vėlu ką nors pakeisti. Registracijos, turto vertinimai ar naudojimo pakeitimai reikalauja laiko, todėl svarbiausia yra pasiruošti iš anksto.
Svarbu ir tai, kada šie pokyčiai taps realūs gyventojams. Už 2026 metus, fiziniams asmenims nekilnojamojo turto mokestis bus apskaičiuotas ir pateiktas jau 2027 metų pradžioje – iki kovo 1 dienos, o sumokėti jį reikės iki kovo 15 dienos. Būtent tada daugelis pirmą kartą aiškiai pamatys, kaip pasikeitusi turto vertė paveikė jų mokestinę naštą.
Tai reiškia, kad pokyčiai įvyks ne teoriškai, o labai konkrečiai – gavus VMI apskaičiuotą sumą. Daliai gyventojų ji gali būti didesnė nei ankstesniais metais, net jei jų turtas nepasikeitė.
Galiausiai pagrindinė žinia paprasta: nekilnojamojo turto mokestis auga ne tik dėl politinių sprendimų ar tarifų pokyčių. Didžiausią įtaką daro tai, kaip valstybė įvertina jūsų turtą. Ir būtent tai daugeliui taps aišku ne dabar, o tik tada, kai ateis pirmoji sąskaita.
