Premjerė po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio pripažino – dabartiniai Lietuvos gynybos stiprinimo tempai netenkina
Premjerė Inga Ruginienė po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio atvirai pripažino – dabartiniai Lietuvos gynybos stiprinimo tempai netenkina, tačiau realybė yra gerokai sudėtingesnė nei politiniai lūkesčiai ar visuomenės spaudimas. Pasak jos, situacija primena ne pasirinkimą prekybos centre, o sudėtingą geopolitinę ir pramoninę grandinę, kurioje sprendimus riboja ne tik finansai.
„Manęs irgi netenkina ir aš labai norėčiau, kad tai būtų prekybos centras, kaip dabar mes einame apsipirkti pieno, duonos ar mėsos. Tai labai norėčiau, kad ir gynybai irgi būtų toks prekybos centras, į kurį galėtum tiesiog nueiti, išsirinkti tai, ko tau reikia, ir čia ir dabar nusipirkti“, – sakė premjerė.
Vis dėlto, kaip ji pabrėžė, tokia logika gynybos srityje neveikia. Šalys susiduria su ribotais gamybos pajėgumais, ilgomis tiekimo grandinėmis ir net kvotomis, kurios riboja galimybę įsigyti reikalingas sistemas net ir turint pakankamą finansavimą.
Pinigų yra, bet sistema neveikia taip greitai, kaip norėtųsi
Ruginienė akcentavo, kad Lietuva jau padarė vieną esminį žingsnį – užtikrino rekordinį finansavimą gynybai. Tai reiškia, kad politinė valia ir biudžetinės galimybės egzistuoja, tačiau pagrindinė kliūtis slypi kitur.
„Mes, ką kaip vyriausybė padarėme, mes užtikrinome rekordinį biudžetą gynybai. Tai reiškia, kad mes sakome, kad pinigų yra, dabar mus stabdo pasaulinės pramonės pajėgumai“, – teigė ji.
Pasak premjerės, šalys susiduria su kvotomis ir negali įsigyti tiek gynybos priemonių, kiek yra užsakiusios. Karas Ukrainoje ir auganti įtampa kituose regionuose smarkiai padidino paklausą, todėl net didesnės valstybės susiduria su tais pačiais iššūkiais kaip ir Lietuva.
Tai reiškia, kad net pasirašius sutartis ir turint finansavimą, įranga neatsiranda „čia ir dabar“ – jos reikia laukti mėnesius ar net metus.
Pirmieji sprendimai – jau šiemet, bet pilnas pajėgumas tik ilgalaikėje perspektyvoje
Premjerė patvirtino, kad dalis užsakytų sprendimų Lietuvą pasieks jau šiais metais. Tai bus pirmieji realūs žingsniai stiprinant oro gynybos ir detekcijos sistemas, kurios kurios pastaruoju metu sulaukia vis daugiau dėmesio.
„Jau šiais metais tai yra bus pirmi dalykai, kurie atvyks į Lietuvą, maksimaliai reikalingi dalykai“, – sakė Ruginienė.
Tačiau ji taip pat aiškiai įvardijo, kad tai tik proceso pradžia. Gynybos stiprinimas nėra vienkartinis sprendimas – tai ilgalaikė strategija, kuri bus įgyvendinama etapais.
Pagal dabartinį planą:
- kasmet numatoma įsigyti vis daugiau sistemų,
- pajėgumai bus nuosekliai plečiami,
- pilnesnė detekcijos ir reagavimo sistema turėtų susiformuoti iki 2030 metų.
Iš premjerės pasisakymo matyti, kad artimiausi metai bus skirti nuosekliam gynybos pajėgumų stiprinimui.
