Lietuvos miškai: tarp augančio ploto ir mažėjančio tūrio, o ES miškai auga greičiau nei yra kertami
Eurostat duomenys, paskelbti 2026 m. kovo 20 d. ir apimantys 2023 metus, rodo gana aiškią bendrą tendenciją visoje Europos Sąjungoje. Miškų plotas išlieka stabilus ir per metus padidėjo vos 0,1 %, lyginant su 2022 metais. Tai reiškia, kad bendras miškų mastas ES praktiškai nesikeičia, tačiau svarbu tai, kad jis nemažėja.[1]
Dar svarbesnis rodiklis – medienos tūris, kuris 2023 metais padidėjo 0,34 %. Tai rodo, kad bendras medienos kiekis miškuose didėjo. Šį vaizdą dar labiau sustiprina grynojo metinio prieaugio duomenys. Net 23 ES šalys, turinčios pilnus duomenis, fiksavo situaciją, kai miško augimas viršijo iškertamą kiekį. Tai laikoma pagrindiniu tvarios miškininkystės kriterijumi.
Didžiausią gryną prieaugį po kirtimų turėjo Rumunija (39,9 mln. m³), Švedija (26,4 mln. m³) ir Lenkija (26,3 mln. m³). Tik Estijoje kirtimai viršijo augimą. Tai reiškia, kad bendrame ES kontekste miškai nėra alinami – priešingai, daugumoje šalių jie toliau kaupiasi ir stiprėja.
Lietuvoje fiksuojamas kitoks derinys – miškų plotas didėja, tačiau medienos tūris mažėja
Lietuvos situacija 2023 metais išsiskiria tuo, kad du pagrindiniai rodikliai juda skirtingomis kryptimis. Miško plotas per metus nežymiai padidėjo, tačiau bendras medienos tūris sumažėjo –1,8 %.
Tai svarbus niuansas. Miško plotas parodo teritoriją, priskiriamą miškui, o medienos tūris – kiek realiai medienos yra sukaupta. Šie rodikliai nebūtinai juda kartu. Pavyzdžiui, naujai atsodinti ar savaime ataugę plotai didina bendrą miško plotą, tačiau jauni miškai dar neturi didelio tūrio.
Tuo pačiu metu kertant brandžius medžius, bendras tūris gali mažėti. Eurostat taip pat skiria skirtingus rodiklius – metinį prieaugį (kiek miškas užauga per metus) ir bendrą medienos tūrį, kuris gali mažėti net ir esant teigiamam prieaugiui.[2]
Eurostat pažymi, kad tokia situacija nėra vien Lietuvos problema. 2023 metais panaši tendencija fiksuota ir Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje bei Italijoje. Tai rodo, kad tam tikrose šalyse vyksta intensyvesnis brandžių miškų naudojimas arba struktūriniai pokyčiai.
Lietuva pagal medienos tūrio pokytį patenka tarp šalių, kuriose fiksuotas ryškesnis sumažėjimas, kai tuo metu daugumoje ES valstybių šis rodiklis augo. Tuo pat metu bendras šalies miškingumas išlieka stabilus – apie 33,8–34 % teritorijos. Į šį rodiklį įtraukiami ir iškirsti plotai bei jaunuolynai, todėl pats miško plotas nėra jautrus trumpalaikiams kirtimams.
Kirtimų intensyvumas ir miškų naudojimas paaiškina skirtumus
Norint suprasti, kodėl Lietuvoje mažėja medienos tūris, reikia pažvelgti į miškų naudojimo struktūrą. Oficialūs duomenys rodo, kad kasmet plynai iškertama apie 1 % miško ploto. Įtraukus visus kitus kirtimus – tarpinius, sanitarinius ir kt. – bendras paveikiamas plotas siekia apie 4–5 % per metus.
Didžioji dalis Lietuvos miškų yra ūkiniai – apie 75 %. Juose leidžiami kirtimai su tam tikrais apribojimais. Griežtai saugomi miškai, kuriuose kirtimai nevykdomi, sudaro tik apie 1 %. Net ir Natura 2000 teritorijose (ES saugomų teritorijų tinklas, kuriame leidžiama ūkinė veikla, tačiau ji turi būti suderinta su gamtos apsaugos reikalavimais) kirtimai galimi, jei laikomasi nustatytų sąlygų.
Tuo tarpu ES mastu, nors medienos gamyba yra didelė (2023 m. apie 460 mln. m³ apvaliosios medienos), daugelyje šalių didelis natūralus prieaugis leidžia išlaikyti teigiamą balansą. Lietuva šiame kontekste išlieka neto medienos eksportuotoja, o tokios šalys kaip Švedija, turinčios didesnį miškingumą ir stiprią pramonę, net importuoja medieną.
Todėl skirtumas tarp Lietuvos ir bendro ES vaizdo slypi ne tiek miškų nykime, kiek naudojimo intensyvume ir miškų struktūroje.
Vienerių metų pokytis dar nereiškia ilgalaikio miškų mažėjimo
Apibendrinant 2023 metų duomenis, galima aiškiai pasakyti: Lietuvos miškai pagal plotą nemažėja – jie net šiek tiek plečiasi. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo medienos tūris, kas rodo intensyvesnį naudojimą arba struktūrinius pokyčius.
Tai nėra ilgalaikės tendencijos įrodymas, o vienerių metų pokytis. Medienos tūris gali svyruoti dėl kirtimų ciklų, brandžių medynų dalies, klimato veiksnių ar kitų priežasčių. Todėl vien šis rodiklis negali būti naudojamas kaip galutinis miškų būklės vertinimas.
ES kontekste Lietuva neiškrenta iš bendro vaizdo, tačiau patenka į šalių grupę, kuriose tuo pačiu metu augo miško plotas, bet mažėjo medienos tūris. Tuo tarpu visos ES mastu miškai išlieka stabilūs ir net didėja. Lietuvoje miškų plotas auga, tačiau 2023 metais medienos tūris šiek tiek sumažėjo. Tai nėra prieštaravimas – tai skirtingi rodikliai, atspindintys skirtingus miškų būklės aspektus.
Seime vyksta diskusijos: dėl miškų politikos Lietuvoje nesutariama
Kovo 18 dieną Seime surengta konferencija „Lietuvos miškai kryžkelėje: sprendimai, lemiantys ateitį“ parodė, kad vertinant miškų būklę Lietuvoje nėra vieningos pozicijos. Renginį inicijavo Seimo narys Audrius Radvilavičius, o jame dalyvavo politikai, miškininkai, medienos sektoriaus atstovai, mokslininkai ir aplinkosaugos organizacijų atstovai.[3]
Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip interpretuojami oficialūs duomenys apie miškus. Viena vertus, statistika rodo, kad miškų plotas Lietuvoje išlieka stabilus ir net šiek tiek didėja. Kita vertus, keliami klausimai dėl to, kaip vertinti medienos tūrio pokyčius ir kirtimų mastą, ypač kalbant apie brandžių miškų naudojimą.
Konferencijoje taip pat aptarta, kad miškų politika Lietuvoje susiduria su sudėtingu balansu tarp ekonominių ir aplinkosauginių tikslų. Medienos sektorius pabrėžia miškų ūkio svarbą ekonomikai ir regionams, tuo tarpu aplinkosaugininkai akcentuoja biologinės įvairovės išsaugojimą ir kirtimų ribojimą. Šie skirtingi požiūriai atsispindi ir viešose diskusijose apie tai, kaip vertinti miškų būklę.
Eurostat duomenys šioje diskusijoje tampa svarbiu atskaitos tašku. Jie rodo, kad 2023 metais tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje miškų plotas nemažėjo, tačiau Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo medienos tūris. Tai reiškia, kad skirtingos pusės remiasi tais pačiais skaičiais, tačiau juos interpretuoja skirtingai – vieni akcentuoja augantį plotą, kiti – mažėjantį medienos kiekį.
