Vilnietė piktinasi miesto „švaros manija“: „Medžiams nuo to tik blogiau“
Vilniuje kasmet pasikartojantis pavasario ritualas – kruopščiai surenkami nukritę lapai – šįkart sulaukė ir aštresnės gyventojų kritikos. Viena vilnietė viešai išreiškė pasipiktinimą, teigdama, kad tokia tvarka ne tik perteklinė, bet ir žalinga miesto medžiams.
„Norėčiau, kad šį švaros mėgėją kas nors palaikytų ant bado dietos… Kokį mėnesį bent jau…“, – emocingai savo mintis pradėjo ji, taip palygindama lapų surinkimą su natūralių medžių „maisto“ atėmimu.
Pasak jos, nukritę lapai nėra šiukšlės – tai svarbi ekosistemos dalis, kuri padeda medžiams išgyventi ir išlaikyti dirvožemio kokybę.
Kritika savivaldybei: rodyti pavyzdį, o ne naikinti natūralumą
Gyventoja atkreipė dėmesį, kad būtent miesto savivaldybė turėtų rodyti kryptį, kaip derinti tvarką su ekologija. Anot jos, dabartinė praktika rodo priešingą pavyzdį.
„Savivaldybė būdama didelė organizacija, turėdama etatus skirtus viešiesiems ryšiams galėtų rodyti gyventojams pavyzdį ir palikti bent dalį nukritusių lapų pomedžiuose, o ne užsiiminėti šia beprasme švaros manija“, – teigia ji.
Gyventojos nuomone, dalies lapų palikimas po medžiais padėtų išlaikyti natūralų dirvožemio ciklą, sumažintų išlaidas ir tuo pačiu ugdytų visuomenės supratimą apie aplinkosaugą.
Ji taip pat pabrėžia, kad šiuo metu dominuojantis „sterilaus miesto“ įvaizdis nėra tvarus sprendimas.
„Eiliniam rinkėjui patinka, bet pasekmės bus visiems“
Pasak vilnietės, problema slypi ir visuomenės požiūryje – daugeliui gyventojų tvarka vis dar asocijuojasi su visiškai švaria, „nušluota“ aplinka. Tačiau toks požiūris, jos teigimu, yra trumparegiškas.
„Suprantu, kad eilinis rinkėjas yra už šią beprotišką tvarką, bet medžiams nuo jos labai blogai. O be medžių bus blogai ir minimam eiliniam rinkėjui…“, – sako ji.
Specialistai vis dažniau pabrėžia, kad nukritę lapai padeda išlaikyti drėgmę, saugo dirvožemį nuo erozijos ir suteikia maistinių medžiagų. Tuo metu jų nuolatinis šalinimas gali silpninti miesto želdinius, ypač intensyviai urbanizuotose teritorijose.
Savivaldybė: mieste yra vietų, kur lapų palikimas net kenktų
Tuo tarpu po tokiu gyventojos laišku socialiniuose tinkluose, atsakymu pasidalino ir Vilniaus miesto savivaldybė. Anot jos, mieste yra erdvių, nuo kurių lapai turi būti pašalinti, mat kitaip sukeltų neigiamų padarinių.
„Puikiai suprantame, kad lapai gali būti naudojami kaip trąša – pirmiausiai juos renkame nuo kietųjų dangų: pėsčiųjų, dviračių takų. Vėliau, kai jau nukrenta, lapai renkami nuo vejų. Jei juos paliktume, tai nereiškia, kad jie ir lieka toje vejoje, juos vėjas vėl išpučia ant dangų. Yra erdvės mieste, kur būtina lapus surinkti (sodinami vejoje svogūniniai augalai) ir tikrai yra teritorijų, kur lapų nereikia rinkti – parkuose, miškingose miesto vietose.
Taip pat yra mieste vietų, kur lapų palikimas net kenktų – vasarą prisikaupusios ligos, lapams nukritus ant žemės, toliau leistų plisti kenkėjams. Taigi jų sugrėbimas prisideda prie ligų mažinimo toje teritorijoje.“ – komentavo sostinės savivaldybė.
Tačiau gyventojų tai neįtikino – šie teigė, kad lapai galėtų būti bent su grėbliais grėbiami, o ne „skutamas“ gruntas su traktoriais, taip pažeidžiant net medžių šaknis.
„Kokios ten ligos ir kenkėjai? Ten auga vietiniai medžiai kuriems nebaisūs jokios ligos ir kenkėjai, čia ne obelų sodas… Ten visiškas grunto nuskurdinimas daugybę metų išvežant iš po medžių visą susidariusią organiką. Taip, takus šluoti reikia, o lapus nukritusius ant žolės galima palikti po medžiais juos porą kartų pervažiavus žoliapjove.
Tada vėjas nešios lapus labai minimaliai. Taip – takus pašluoti tokiu atveju reikės kiek dažniau. Bet nereikės išvežinėti tų be proto sunkių maišų su lapais! Pagailėkit ir savo darbuotojų… Paklauskit jų, kas lengviau – susmulkinti lapus ir palikti vietoje retkarčiais pašluojant ar viską išvežti.“ – kirto kita internautė.
