Linava: oficialaus dokumento dėl vilkikų grįžimo dar nėra
Lietuvos vežėjai vis dar gyvena nežinomybėje, nors Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka viešai pažadėjo pradėti grąžinti šalyje sulaikytus vilkikus. „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas pabrėžia, kad kol kas nėra jokio oficialaus dokumento, kuris patvirtintų šį sprendimą, todėl verslas priverstas remtis vien politiniais pareiškimais.
Vežėjai tikisi, kad pažadas bus įvykdytas artimiausiu metu, tačiau be aiškaus teisinio pagrindo situacija išlieka trapi ir sunkiai prognozuojama[1].
„Oficialaus dokumento mes neturime, kurio labai laukiame, ir tikimės, kad šiandien jis bus. Tačiau viešai duotas pažadas turėtų būti išpildytas. Mes tikimės“, – pirmadienį LRT radijui sakė E. Mikėnas.
Tačiau didžiausias iššūkis esą slypi ne tik pačiame transporto priemonių grąžinime, bet ir milžiniškose finansinėse naštose, kurios gali užgriūti įmones. Skaičiuojama, kad už keturis mėnesius trukusį vilkikų laikymą aikštelėse vienai transporto priemonei gali tekti sumokėti apie 14 tūkst. eurų, jei būtų taikomas pradinis 120 eurų paros tarifas. Tuo pačiu kyla ir praktiniai klausimai – iš kur įmonės ras tiek lėšų ir kaip sugrąžins veiklą, kai dalis vairuotojų jau išėjo dirbti kitur, neretai net už Lietuvos ribų.
Net jei sprendimas bus įgyvendintas, problemos tuo nesibaigs – vežėjai jau dabar įspėja apie galimus trikdžius pasienyje dėl riboto pralaidumo. Anot jų, net ir atidarius kelią vilkikams, jų grįžimas į Lietuvą gali užtrukti dar mėnesį.
Lukašenka: Lietuvos vilkikų grąžinimas startuos netrukus
Penktadienį Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka pareiškė, kad šalyje nuo praėjusio rudens sulaikyti lietuviški automobiliai artimiausiu metu turėtų būti pradėti grąžinti savininkams. Sprendimą jis pareiškė ketinantis priimti iki pirmadienio, pabrėždamas, kad procesas neturi užstrigti dėl biurokratinių kliūčių[2].
Praėjusią savaitę Minske jau įvyko susitikimai su Lietuvos ir Lenkijos vežėjais, kurių transporto priemonės liko Baltarusijoje, o po jų Vyriausybei pavesta tęsti derybas ir pateikti siūlymus. Taip pat svarstoma mažinti iki šiol taikytą maždaug 120 eurų per dieną siekusį stovėjimo mokestį, nes esant tokiems tarifams daliai vežėjų paprasčiausiai neapsimokėtų atsiimti savo vilkikų.
A. Lukašenka pabrėžė, kad sprendimas turi būti priimtas nedelsiant, o pats procesas pradėtas jau artimiausiomis dienomis.
„Turiu priimti šį sprendimą iki pirmadienio. Nereikia vilkinti – nenoriu jokios biurokratijos ar bereikalingo delsimo. Toks yra mano principas: esu sistemiškas žmogus ir noriu šį klausimą išspręsti per savaitgalį“, – sakė jis.
Prezidentas taip pat užsiminė apie galimybę sudaryti lankstesnes sąlygas transporto priemonių grąžinimui, įskaitant mažesnius mokesčius ir platesnes galimybes kirsti sieną per Lenkiją ar kitus maršrutus.
EK kirto Baltarusijai: vilkikų sulaikymas – nepagrįstas ir neteisėtas
Tuo tarpu praėjusią savaitę Europos Komisija pripažino, kad Baltarusijos veiksmai sulaikant Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių vežėjų vilkikus yra nepagrįsti ir nepriimtini. Šis klausimas jau nagrinėjamas aukščiausiu ES lygiu, o taip pat perkeltas į tarptautinę darbotvarkę, įtraukiant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisiją bei AETR ekspertų grupę. Diskusijose pabrėžta, kad transporto priemonių sulaikymas neturi teisinio pagrindo[3].
Europos Komisija kartu su Lietuva ir Lenkija siekia, kad Baltarusija nedelsiant sudarytų sąlygas grąžinti sulaikytas transporto priemones teisėtiems savininkams. ES institucijos aiškiai signalizuoja, kad tokie veiksmai pažeidžia tarptautinės transporto sistemos principus ir negali būti toleruojami, todėl sprendimas ieškomas koordinuotai tarptautiniu mastu.
JAV spaudžia dialogui: siekia suartinti Vilnių ir Minską
Tuo tarpu praėjusią savaitę Lietuvoje svečiavusis specialiajam JAV pasiuntiniui Johnui Coale’ui, išryškėjo nauja Vašingtono diplomatinė kryptis – siekis mažinti įtampą tarp Vilniaus ir Minsko. Po susitikimo su Aliaksandru Lukašenka jis atvirai įvardijo, kad JAV iniciatyvos apima ne tik humanitarinius klausimus, bet ir platesnį tikslą – skatinti dialogą tarp kaimyninių valstybių.
Mainais į tam tikrus Baltarusijos veiksmus, Jungtinės Valstijos sušvelnino sankcijas daliai šios šalies ekonomikos subjektų, nors Europos Sąjungos ribojimai išlieka galioti.
Šių diplomatinių procesų fone Baltarusija ėmėsi konkrečių žingsnių – po derybų su JAV buvo paleista apie 250 politinių kalinių, iš kurių dalis pasiekė Lietuvą. Vis dėlto žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad šalyje vis dar laikoma daugiau nei tūkstantis politinių kalinių.
Tuo pačiu Lietuvoje kilusios diskusijos dėl neoficialių susitikimų su JAV pasiuntiniu atskleidė ir vidaus politinę įtampą – dalis politikų tokius kontaktus kritikavo, įspėdami, kad jie gali pakenkti šalies užsienio politikos nuoseklumui.
