Naujausias indeksas rodo, kad Kaunas ir toliau pirmauja kultūros paveldo srityje
Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė naujausią savivaldybių paveldosauginį indeksą už 2024 metus. Jame Kaunas dar kartą įvardijamas kaip vienas lyderių Lietuvoje. Tai reiškia, kad miestas nuosekliai investuoja į kultūros paveldo apsaugą ir jo pritaikymą šiandienos poreikiams.
Pagal pateiktus duomenis, visos Lietuvos savivaldybės per metus paveldui skyrė 27,7 mln. eurų. Iš šios sumos Kaunui teko beveik 7,9 mln. eurų. Tai sudaro apie 28 proc. viso finansavimo, todėl miestas išsiskiria ne tik pastangomis, bet ir realiais skaičiais.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė, kad tokie rezultatai nėra atsitiktiniai.
„Kauno paveldas vis labiau matomas ir vertinamas: pačių kauniečių, į miestą atvykstančių turistų, filmų kūrėjų ir, žinoma, tarptautiniu mastu. Esame vieni iš penkių Lietuvoje gavę UNESCO Pasaulio paveldo pripažinimą.
Tai nuoseklaus darbo, aiškių prioritetų ir investicijų rezultatas: skiriamos solidžios sumos iš miesto biudžeto per Paveldotvarkos programą, finansuojami reikšmingi paveldo projektai, pavyzdžiui Kauno fortifikacijų rekonstrukcija. Miestas taip pat geba pritraukti finansavimą ir iš kitų fondų. To rezultatai – gražėjantis miestas, paveldo puoselėjimas ir pritaikymas šiandienos poreikiams“, – sakė V. Matijošaitis.
Kaunas išsiskiria ne tik finansavimu, bet ir dideliu paveldo objektų skaičiumi
Kaune šiuo metu skaičiuojama 1873 kultūros paveldo objektai. Tai didelis skaičius Lietuvos mastu, o jų tankis mieste taip pat yra tarp aukščiausių. Dėl to paveldas tampa svarbia miesto tapatybės dalimi ir traukos objektu lankytojams.
Indekso duomenys rodo, kad tik penkios savivaldybės Lietuvoje peržengia milijono eurų ribą paveldo finansavime. Tarp jų – Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Kauno rajonas ir Druskininkai. Tai rodo, kad didieji miestai prisiima didžiausią atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą.
Vertinant finansavimą nuo viso savivaldybės biudžeto, Kaunas taip pat patenka į lyderių grupę. Miestas paveldui skiria daugiau nei 1 proc. visų asignavimų. Tai rodo, kad paveldas laikomas ne papildoma, o strategine sritimi.
Nuosekli programa ir gyventojų įsitraukimas laikomi pagrindiniais sėkmės veiksniais
Vienas svarbiausių Kauno privalumų – ilgalaikė Paveldotvarkos programa. Ji įgyvendinama jau vienuoliktus metus ir leidžia gyventojams patiems prisidėti prie pastatų tvarkymo. Savivaldybė finansuoja iki 50 proc. mūrinių pastatų tvarkymo išlaidų ir iki 75 proc. medinių namų.
Per visą programos laikotarpį sutvarkyta beveik 250 pastatų. Nuo praėjusių metų paraiškos priimamos ištisus metus, todėl gyventojams lengviau planuoti darbus. Tai padeda ne tik išsaugoti paveldą, bet ir gerina bendrą miesto vaizdą.
Papildomai Kaunas aktyviai ieško finansavimo iš tarptautinių fondų. 2024 metais miestui pavyko pritraukti daugiau kaip 855 tūkst. eurų. Šios lėšos skirtos tokiems objektams kaip Kauno sporto halė, kino teatras „Romuva“, kultūros centras ir rotušė.
Svarbus ir pačių gyventojų vaidmuo. Kaunas pirmauja Lietuvoje pagal fizinių asmenų pateiktas paveldo inventorizavimo anketas – jų užfiksuota 259. Tai rodo, kad vis daugiau žmonių domisi miesto istorija ir nori prisidėti prie jos išsaugojimo.
Parengta remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos informacija.
