JAV įvardino dialogo siekį tarp Vilniaus ir Minsko
Jungtinės Valstijos vis aktyviau siekia švelninti įtampą tarp Lietuvos ir Baltarusijos, o šis tikslas tampa vienu iš pagrindinių pastarųjų diplomatinių veiksmų motyvų. Vašingtono pasiuntinys Johnas Coale’as po susitikimo su Aliaksandru Lukašenka atvirai įvardijo, kad dabartinės iniciatyvos yra ne tik humanitarinės, bet ir nukreiptos į santykių tarp kaimyninių šalių gerinimą.
Mainais į Baltarusijos veiksmus Jungtinės Valstijos panaikino sankcijas keliems svarbiems šalies ekonomikos subjektams – kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, „Belinvestbank“, Vystymo bankui bei Finansų ministerijai. Tačiau Baltarusijos opozicijos atstovai pabrėžia, kad lemiamą įtaką vis dar turi Europos Sąjungos sankcijos, kurios lieka galioti[1].
Tuo pačiu JAV diplomatinės pastangos apima ir platesnį dialogą regione. J. Coale’as pabrėžė, kad Vašingtonas, bendradarbiaudamas su Lietuvos institucijomis, siekia ne tik spręsti konkrečius humanitarinius klausimus, bet ir kurti prielaidas stabilesniems santykiams tarp Vilniaus ir Minsko. Ši kryptis įvardijama kaip strateginis tikslas, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių visam regionui.
Derybų metu taip pat aptartos galimos tolimesnės iniciatyvos – svarstomas A. Lukašenkos vizitas į Jungtines Valstijas, kalbama apie galimą aukščiausio lygio kontaktą su Donaldu Trumpu, taip pat diskutuota apie tarptautines temas, įskaitant situaciją Irane ir Venesueloje. Be to, svarstoma galimybė atnaujinti JAV ambasados veiklą Minske.

Minskas paleido 250 kalinių: dalis jų pasiekė ir Lietuvą
Šių politinių procesų kontekste Baltarusija ėmėsi ir konkrečių žingsnių – ketvirtadienio vakarą į Lietuvą atvyko 15 išlaisvintų politinių kalinių. Iš viso po Minsko ir Vašingtono derybų buvo paleista apie 250 asmenų. Lietuvos institucijos užtikrino sklandų jų atvykimą, pasirūpino dokumentais, saugumu ir, prireikus, medicinine pagalba.
Tarp atvykusiųjų – žinomi Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovai: žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai ir aktyvistai. Baltarusijos opozicija viešai dėkojo Lietuvai už suteiktą pagalbą, pabrėždama institucijų indėlį organizuojant šį procesą.
Vis dėlto, nepaisant naujausių paleidimų, žmogaus teisių organizacijų duomenimis, Baltarusijoje vis dar laikoma daugiau nei 1,1 tūkst. politinių kalinių – dauguma jų sulaikyti po 2020 metų rinkimų ir kilusių masinių protestų.
Neskelbtas susitikimas su J. Coale sukėlė audringas reakcijas
Ketvirtadienį įvykęs JAV pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale’o vizitas Lietuvoje sukėlė klausimų dėl neoficialių susitikimų. Paaiškėjo, kad su juo bendravo ne tik premjerė Inga Ruginienė, bet ir politikai Ignas Vėgėlė, Rimas Jonas Jankūnas bei europarlamentaras Petras Gražulis. Susitikimai nebuvo viešinami, o dalyviai aiškino, kad tai galėjo pakenkti jautrioms JAV deryboms su Aliaksandru Lukašenka.
Anot P. Gražulio, aptarti praktiniai klausimai – nuo trąšų tranzito iki politinių kalinių, o amerikiečiams svarbios ir neoficialios nuomonės.
Premjerė po susitikimo pabrėžė, kad Baltarusija išlieka grėsme regiono saugumui, todėl Lietuva tęs glaudų bendradarbiavimą su JAV. Vis dėlto neformalūs politikų kontaktai sulaukė kritikos – Ingrida Šimonytė juos pavadino „apgailėtinais“ ir įspėjo, kad tokie veiksmai gali kenkti Lietuvos užsienio politikos nuoseklumui bei patikimumui.