Baltijos šalys skelbia bendrą traukinių pirkimą „Rail Baltica“ projektui: planuojami greiti ir modernūs reisai
Lietuvos „LTG Link“, Latvijos „Vivi“ ir Estijos „Elron“ paskelbė apie bendrą regioninių traukinių pirkimą. Sprendimas priimtas kovo 18 dieną Taline, kur oficialiai pradėtas viešųjų pirkimų procesas. Šie traukiniai turėtų važiuoti naująja europine „Rail Baltica“ linija.[1]
Tai ne pirmas toks bendras projektas. Baltijos šalys jau anksčiau kartu organizavo pirkimus, susijusius su geležinkelio infrastruktūra ir elektrifikacija. Dabar ta pati logika perkeliama ir į traukinių įsigijimą.
Planuojama, kad naujoje linijoje kursuos trijų tipų traukiniai. Tai bus krovininiai, tarptautiniai greitieji ir regioniniai reisai. Šiuo metu kalbama apie iki 20 regioninių traukinių visoms trims šalims.
Tiksli sandorio vertė kol kas neaiški. Ji paaiškės tik pasirinkus gamintoją ir pasirašius sutartį. Tačiau akivaizdu, kad kalbama apie vieną didesnių transporto projektų regione.
Bendras pirkimas leis sutaupyti ir sustiprins regiono pozicijas
Bendras Baltijos šalių sprendimas turi aiškių ekonominių privalumų. Sukūrus vieningą traukinių parką, jų priežiūra per ateinančius dešimtmečius turėtų būti paprastesnė ir pigesnė. Skaičiuojama, kad tokia sistema veiks bent 35 metus.
Be to, šalys kartu gali derėtis su gamintojais iš stipresnės pozicijos. Tai reiškia didesnę konkurenciją ir geresnes sąlygas pirkėjams. Pasak „Elron“ valdybos nario Märto Ehrenpreis, tokie projektai natūraliai pritraukia didžiausius rinkos žaidėjus.
Nors techniniu požiūriu visi traukiniai bus vienodi, kiekviena šalis valdys savo parką atskirai. Taip pat skirsis ir išorinis dizainas, kuris atspindės nacionalinių operatorių ženklus.[2]
Numatoma, kad traukiniai bus modernūs ir pritaikyti keleivių patogumui. Jie turės apie 200 sėdimų vietų, pirmos ir antros klasės vagonus, vietas dviračiams bei erdves žmonėms su negalia. Didžiausias jų greitis sieks iki 200 kilometrų per valandą.
Latvija neskuba įsipareigoti, o projekto terminai kelia abejonių
Nors pirkimo procesas jau pradėtas, pati infrastruktūra dar tik statoma. Tai kelia riziką, kad traukiniai gali būti įsigyti anksčiau nei bus paruošti bėgiai. Dėl šios priežasties Latvija pasirinko atsargesnį kelią.
Latvija planuoja įsigyti iki penkių traukinių, tačiau kol kas neprisiima jokių finansinių įsipareigojimų. Sprendimas bus priimtas tik vėliau, atsižvelgiant į projekto eigą. Galutinį žodį lems tiek infrastruktūros parengtis, tiek politinis finansavimo užtikrinimas.
Tuo metu Lietuva planuoja įsigyti aštuonis regioninius traukinius. Likusius dvylika pasidalins Latvija ir Estija. Lietuvos susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad šalis jau nutiesė pirmuosius „Rail Baltica“ bėgius ir pereina prie kito etapo.
Projektas „Rail Baltica“ turėtų sujungti Taliną, Rygą, Kauną, Vilnių ir Varšuvą. Nors oficialiai planuota, kad linija pradės veikti iki 2030 metų, Europos Audito Rūmai jau įspėjo, kad šis terminas gali būti nepasiektas. Kol kas galutinė projekto pabaigos data nėra aiški.
