Audringa žiema Vakarų Europoje sukėlė masinę paukščių žūtį
Tūkstančiai jūros paukščių pastaraisiais mėnesiais randami negyvi arba merdintys Europos Atlanto pakrantėse. Daugiausia tai atlantiniai mormonai – kirviasnapiai (puffins), tačiau tarp aukų yra ir kirai bei alkos. Mokslininkai šį reiškinį vadina „avarija“, kai į krantą išplaunami dideli kiekiai nugaišusių paukščių.
Vien Prancūzijos pakrantėse nuo sausio vidurio suskaičiuota daugiau nei 20 tūkstančių nugaišusių paukščių. Panašūs radiniai fiksuojami ir Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje bei Portugalijoje. Negyvi paukščiai randami ir Šiaurės jūros pakrantėse bei Biskajos įlankoje.[1]
Mokslininkai pabrėžia, kad tai tik dalis tikrojo masto. Daug paukščių žūsta atviroje jūroje ir niekada nepasiekia kranto. Ypač tai dažnai sakoma apie kirviasnapius-atlantinius mormonus, kurie žiemą praleidžia toli šiauriniame Atlante.
Šių metų situacija laikoma rimčiausia nuo 2014 metų, kai buvo rasta iki 54 tūkstančių nugaišusių paukščių. Tuomet daugiau nei pusė jų buvo kirviasnapiai, o dabartiniai skaičiai rodo, kad problema kartojasi.
Nuosekli audrų virtinė paliko paukščius be galimybės išgyventi
Pagrindine šios katastrofos priežastimi laikomos stiprios žiemos audros. 2026 metų pradžioje Europą viena po kitos talžė audros, tarp jų – sausio pabaigoje smogusi „Chandra“ ir dar kelios vasarį sekusios audros Ispanijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje.
Šios audros sudarė itin sudėtingas sąlygas jūros paukščiams. Stiprus vėjas, lietus ir bangos trukdė jiems maitintis. Net ir aktyviai plaukdami paukščiai nepajėgė sugauti pakankamai grobio.
Tyrimai rodo, kad į krantą išplaunami paukščiai būna stipriai išsekę. Jų kūnai liesi, o raumenys sukietėję, kas rodo ilgalaikį badavimą. Tai reiškia, kad jie miršta ne tik nuo audrų, bet ir nuo alkio.[2]
Žiema jūros paukščiams ir taip yra sudėtingas laikotarpis. Jie turi intensyviai maitintis, kad išgyventų šaltį ir sukauptų energijos veisimosi sezonui. Tačiau esant tokioms sąlygoms net patyrę medžiotojai tampa bejėgiai.
Klimato kaita ir kiti veiksniai dar labiau silpnina paukščių populiacijas
Mokslininkai įspėja, kad audrų dažnėjimas ir stiprėjimas yra susijęs su klimato kaita. Tai reiškia, kad tokie masiniai žuvimai gali kartotis vis dažniau. Kiekvienas toks smūgis dar labiau silpnina paukščių populiacijas.
Padėtį sunkina ir kiti veiksniai. Pastaraisiais metais jūros paukščius paveikė paukščių gripas bei sumažėję jų pagrindinio maisto – smulkių žuvų – kiekiai. Prie to prisideda ir auganti jūrų tarša.
Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad padariniai gali būti skaudūs. Jūros paukščiai gyvena ilgai ir peri tik kartą per metus, todėl suaugusių paukščių žūtis turi didelę įtaką visai populiacijai. Kai tokie įvykiai kartojasi dažnai, paukščiai paprasčiausiai nespėja atsitiesti.
Pavyzdžiui, Škotijos pakrantėje esančioje May saloje jau fiksuojamas ženklus kai kurių rūšių sumažėjimas. Po 2023–2024 metų žiemos audrų populiacijos smarkiai krito, o šių metų smūgis gali dar labiau pabloginti situaciją.
