Nuosprendis: Celofanas – į kalėjimą, Lobovui – lygtinė bausmė
Sostinės teismas nusprendė – už neapykantos kalbą į „cypę“ vėl siunčiamas visuomenininkas Antanas Kandrotas-Celofanas, o jo bendražygiui Andrejui Lobovui skirta švelnesnė, tačiau taip pat su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino abu vyrus kaltais dėl neapykantos kurstymo prieš buvusį Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių dėl jo seksualinės orientacijos.
Teismas A. Kandrotui skyrė vienerių metų realią laisvės atėmimo bausmę, tuo metu A. Lobovui paskirta 10 mėnesių nelaisvės, jos vykdymą atidedant pusantrų metų laikotarpiui. Per šį laiką jis turės laikytis griežtų sąlygų: būti namuose naktimis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Be to, jam skirta 3 750 eurų bauda ir įpareigojimas atsiprašyti nukentėjusiojo[1].
Teismas taip pat konstatavo viešosios tvarkos pažeidimą, nes įžeidžiantys pasisakymai buvo išsakyti viešai – teismo posėdžio metu. Nukentėjusiajam priteista 1000 eurų neturtinė žala. Byla pradėta po to, kai 2024 metų rudenį socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas incidentas su žeminančiais komentarais.
Abu nuteistieji savo kaltės nepripažino ir sprendimą ketina skųsti. Prokuroras sprendimą vertino teigiamai, pabrėždamas, kad itin svarbu, jog nusikaltimai padaryti teisme, taip parodant aiškią ribą tokiam elgesiui. Pažymima, kad A. Kandrotas ir A. Lobovas jau anksčiau buvo teisti ir yra pripažinti recidyvistais, o nuosprendis šioje byloje dar gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
Raskevičius: neapykantos kalba Lietuvoje nebus toleruojama
Po teismo sprendimo buvęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius viešai sureagavo į nuosprendį, akcentuodamas tiek pasitikėjimą teisėsauga, tiek platesnę visuomeninę problemą[2].
„Tikiu ir pasitikiu Lietuvos teisėsauga ir teismais. Susidūrę su neapykantos išpuoliais, visuomet kreipkitės pagalbos. Homofobija, rasizmas ir ksenfobija nėra tos vertybės, kuriomis yra kiuriama Lietuvos laisvė. Ir labai daug žmonių tą supranta.“ – savo feisbuko paskyroje rašė T. V. Raskevičius.
Politikas taip pat kritikavo dalį viešųjų asmenų, kurie, anot jo, nesistengia atsiriboti nuo anksčiau teistų asmenų, o priešingai – palaiko su jais ryšius. Jis tokius veiksmus įvardijo kaip populizmą arba neatsakingumą, ragindamas visuomenę kritiškai vertinti tokius elgesio pavyzdžius.
„P. S. Teismas iš Celefano ir jo draugelio man priteisė ir 1 000 eurų. Antanai, kada grąžinsi skolą?“ – ironiškai pridūrė politikas.
Už „peržengtas ribas“ liko be 100 eurų kompensacijos
Primename, kad dar 2024-ųjų lapkritį Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo bylą, kurioje A. Kandrotas-Celofanas siekė prisiteisti neturtinę žalą iš buvusio Seimo nario T. V. Raskevičiaus. Nors teismas pripažino, kad politikas, viešai pabučiuodamas A. Kandrotą be jo sutikimo, peržengė asmenines ribas ir pasielgė neteisėtai, ieškinys buvo atmestas. Teisėja pabrėžė, kad vien pažeidimo fakto nepakanka – būtina įrodyti ir realiai patirtą moralinę žalą.
Kadangi tokių įrodymų pateikti nepavyko, A. Kandrotas ne tik negavo prašytos 100 eurų kompensacijos, bet ir buvo įpareigotas padengti apie 2,8 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų. Incidentas įvyko 2023 metų liepą Vilniuje, Gedimino prospekte, per LGBTQ+ eitynes, kai viešoje vietoje susitikęs su politiku A. Kandrotas buvo netikėtai pabučiuotas.
Teismas konstatavo, kad nors veiksmas buvo neteisėtas, jis nesukėlė įrodytais faktais pagrįstos neturtinės žalos.
Seime – siūlymas atsisakyti bausmių už neapykantos kalbą
Tuo tarpu ketvirtadienį Seimo narys Vytautas Sinica pasiūlė iš esmės keisti Baudžiamąjį kodeksą, atsisakant baudžiamosios atsakomybės už vadinamąją neapykantos kalbą, išskyrus atvejus, kai viešai raginama smurtauti ar susidoroti su žmonių grupėmis[3].
Jo teigimu, įžeidūs ar neetiški pasisakymai turėtų būti vertinami ne per baudžiamąją teisę, o per visuomenės reakciją – kritiką, pasmerkimą ar reputacines pasekmes. Politikas pabrėžia, kad dabartinis reguliavimas, jo nuomone, riboja saviraiškos laisvę ir netgi diskriminuoja, nes saugo tik tam tikras grupes, o ne visus asmenis vienodai.
Tačiau Seimo teisininkai tokiai iniciatyvai nepritaria ir įspėja apie galimus prieštaravimus Europos Sąjungos teisei. Jų vertinimu, atsisakius baudžiamosios atsakomybės už neapykantos skatinimą ar diskriminaciją, Lietuva neįvykdytų tarptautinių įsipareigojimų.
Be to, pažymima, kad dabartinės nuostatos atitinka tiek ES teisės aktus, tiek Konstituciją, kuri leidžia riboti žodžio laisvę siekiant apsaugoti kitus asmenis ir visuomenę. Dėl šių priežasčių siūloma nekeisti galiojančio reguliavimo.
