Lyderiai renkasi į susirinkimus: darbotvarkėje – nuo Ukrainos iki augančių kainų
Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį renkasi Briuselyje į viršūnių susitikimą, kurio darbotvarkė iš anksto buvo plati, tačiau pastarųjų dienų įvykiai ją dar labiau išplėtė. Iš pradžių planuota daugiausia dėmesio skirti ekonominiam konkurencingumui, bendrosios rinkos stiprinimui ir ilgalaikiam ES biudžetui.
Tačiau realybėje susitikimą jau dominuoja du klausimai – karas Artimuosiuose Rytuose ir jo poveikis energetikai bei Vengrijos blokada dėl 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai. Pagal numatytą eigą, lyderiai pirmiausia apsikeis nuomonėmis su Europos Parlamento pirmininke Roberta Metsola, vėliau nuotoliniu būdu į juos kreipsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Po to bus aptariamas karas Artimuosiuose Rytuose, surengti darbo pietūs su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi António Guterresu, o vakare – diskusijos dėl ES biudžeto. Nors ši struktūra formaliai išlieka, diplomatai neatmeta, kad dėl jautriausių klausimų diskusijos gali užsitęsti iki penktadienio.
Vienas pagrindinių tikslų – rasti sprendimą dėl Vengrijos veto, kuris blokuoja finansinę paramą Ukrainai. Taip pat tikimasi suderinti bendrą poziciją dėl sparčiai augančių energijos kainų ir galimų priemonių joms stabilizuoti. Lyderiai sieks bent minimalios vienybės ir Artimųjų Rytų klausimu – nors ES nėra konflikto dalyvė, jo pasekmės jau tiesiogiai veikia Europos ekonomiką ir saugumą.
Ukraina ir energetika tampa spaudimo taškais, o vienybės vis dar trūksta
Didžiausia įtampa kyla dėl Vengrijos sprendimo blokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Ministras pirmininkas Viktoras Orbánas aiškiai susiejo savo poziciją su naftos tiekimu per „Družbos“ vamzdyną.„Esame pasirengę remti Ukrainą, kai gausime savo naftą, kuri yra blokuojama. Iki tol nebus sprendimo, palankaus Ukrainai“, – sakė V. Orbánas.
Toks žingsnis sukėlė atvirą kitų šalių nepasitenkinimą. Suomijos premjeras Petteri Orpo pareiškė, kad Vengrijos veiksmai prilygsta susitarimų laužymui, o Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas veto pavadino „nepriimtinu“. ES institucijų atstovai taip pat spaudžia Budapeštą laikytis ankstesnių įsipareigojimų, pabrėždami, kad alternatyvų šiam finansavimo modeliui faktiškai nėra.
Tuo pat metu vis daugiau dėmesio skiriama energetikai. Po Irano smūgių Kataro dujų infrastruktūrai naftos kainos šoktelėjo, o Europos lyderiai atvirai kalba apie galimą ilgalaikę krizę. Belgijos premjeras Bartas De Weveris perspėjo, kad jei kainų augimas taps nuolatinis, Europa gali susidurti su rimtomis ekonominėmis pasekmėmis.
Diskusijose taip pat išryškėja skirtingos kryptys: dalis valstybių ragina laikinai švelninti klimato politiką, siekiant sumažinti kainas, kitos – priešingai, akcentuoja būtinybę spartinti perėjimą prie vietinės, atsinaujinančios energijos kaip vienintelio ilgalaikio sprendimo.
Karas Artimuosiuose Rytuose keičia susitikimo toną, tačiau dėl veiksmų vienybės nėra
Didelę darbotvarkės dalį užima ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kuris pastarosiomis dienomis persimetė į energetikos infrastruktūrą ir sukėlė grandininę reakciją pasaulio rinkose. Nors ES lyderiai vieningai kalba apie būtinybę mažinti įtampą, jų pozicijos dėl konflikto vertinimo ir galimo vaidmens išlieka skirtingos.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas griežtai pasmerkė smūgius energetikos objektams, vadindamas juos neatsakingais. „Visi turėtų nusiraminti, o smūgiai turėtų liautis bent jau kelioms dienoms, kad deryboms būtų suteikta galimybė“, – sakė jis, ragindamas bent trumpam sustabdyti kovos veiksmus.
Tuo metu Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pabrėžė, kad Europa galėtų prisidėti prie situacijos stabilizavimo tik pasibaigus kovoms ir tik turėdama tarptautinį mandatą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat akcentavo strateginę Hormūzo sąsiaurio svarbą, teigdamas, kad jis privalo būti kuo greičiau atvertas, nes tai būtina pasaulio ekonomikai.
Vis dėlto aišku viena – Europos šalys kol kas neturi noro tiesiogiai įsitraukti į karinį konfliktą. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas pripažino, kad tarp lyderių „nėra apetito“ plėsti karines operacijas ar siųsti pajėgas į regioną.
Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas pasisakė dar griežčiau, tiesiogiai kritikuodamas karinius veiksmus.„Mes esame prieš šį karą, nes jis yra neteisėtas. Jis daro didžiulę žalą civiliams ir sukelia ekonomines pasekmes visam pasauliui“, – sakė jis. Jis taip pat pabrėžė, kad Europa turi laikytis tarptautinės teisės principų ir nepasiduoti vienpusiams sprendimams.
Susitikimo baigtis neaiški, tačiau spaudimas priimti sprendimus – didžiulis
Nors oficiali susitikimo darbotvarkė išlieka plati, realybėje ES lyderiai susiduria su keliomis vienu metu besikertančiomis krizėmis – geopolitine, energetine ir politine pačioje Sąjungoje. Dėl to tikimasi, kad diskusijos bus ilgos, o galutiniai sprendimai – kompromisiniai.
Diplomatai viliasi, kad pavyks bent iš dalies pajudėti dėl Ukrainos finansavimo ir suformuluoti aiškesnę poziciją dėl energijos kainų valdymo. Tačiau dėl Artimųjų Rytų konflikto kol kas labiausiai tikimasi ne konkrečių veiksmų, o bendro raginimo mažinti įtampą ir išvengti dar didesnės eskalacijos.
Iš pradžių planuotas kaip ekonominis susitikimas, šis viršūnių susitikimas faktiškai virto krizių valdymo platforma, kurioje sprendžiama ne tik dėl politikos krypties, bet ir dėl Europos gebėjimo veikti vieningai. O tai paskutiniu metu sekasi sunkiai.
