Sukaupta elektros energija netrukus bus „nurašoma“
Jau netrukus gaminantiems vartotojams bus „nurašoma“ sukaupta elektros energija. Kaip skelbia tiekėjai, šie galės pasirinkti, ką su ja daryti – susimažinti būsimas sąskaitas arba atgauti pinigus į banko sąskaitą. Tačiau reali nauda priklausys ne tik nuo sukaupto kiekio, bet ir nuo to pasirinkto elektros tiekimo modelio.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 175 tūkst. gaminančių vartotojų, iš kurių 66 tūkst. lieka garantiniame tiekime, o apie 40 tūkst. jų – gyventojai. Dėl šios priežasties vis dažniau keliami klausimai, ar verta likti šiame modelyje, ypač artėjant kaupimo laikotarpio pabaigai[1].
Rinkoje jau juntamas judėjimas – vis daugiau vartotojų ieško palankesnių sąlygų ir svarsto keisti tiekėją. ESO atstovai pastebi augantį pasitraukimą iš garantinio tiekimo, o diskusijos aktyviai vyksta ir socialiniuose tinkluose.
Dar prieš dvejus metus, kai elektra taip pat buvo „nurašoma“ – 2024 m. kovo 31 d. duomenimis, apie 100 tūkst. gaminančių vartotojų buvo sukaupę 90,3 GWh elektros energijos, o nepriklausomi tiekėjai už ją išmokėjo milijonines sumas. Tai parodo, kokio masto energijos „banką“ susikūrė saulės elektrinių savininkai.
Ką daryti toliau?
Tačiau skelbiama, kad saulės elektrinių savininkams dabar svarbiausia ne tik laukti kompensacijų, bet ir patiems imtis kelių aiškių veiksmų. Pirmiausia – pasitikrinti, kiek elektros yra sukaupta ir kokia kompensacija priklausys. Tiekėjai šią informaciją pateiks automatiškai, tačiau vartotojui verta ją peržiūrėti savitarnoje ar sąskaitose[2].
Tuomet reikia apsispręsti, kaip elgtis su pinigais: daugeliu atvejų kompensacija bus automatiškai panaudota būsimoms sąskaitoms mažinti, bet ją galima ir persivesti į banko sąskaitą – tam dažniausiai reikės pateikti prašymą.
Ne mažiau svarbu įsivertinti savo elektros tiekimo situaciją. Jei vartotojas yra garantiniame tiekime, dalis sukauptos vertės gali būti prarasta, nes kompensacijos čia ribojamos. Todėl verta apsvarstyti perėjimą pas nepriklausomą tiekėją, kuris suteikia daugiau lankstumo ir dažnai palankesnes sąlygas.
Kitaip tariant, nors kompensacijos bus apskaičiuotos automatiškai, galutinė nauda priklausys nuo paties vartotojo sprendimų – ar jis pasitikrins informaciją ir pasirinks sau naudingiausią variantą.
Kaip skaičiuos kompensacijas skirtingi tiekėjai?
„Elektrum“ skelbia, kad pasibaigus kaupiamajam laikotarpiui, elektros energijos kompensacijos dydis priklausys nuo to, kada asmuo tapo klientu. Ankstyviausiems vartotojams, sudariusiems sutartis iki 2022 m. balandžio 20 d., kompensacija bus susieta su „Nord Pool“ elektros biržos kainos vidurkiu Lietuvoje – konkrečiai su 2026 m. kovo mėnesio rodikliu, kuris paaiškės tik mėnesiui pasibaigus[3].
Tuo metu vėliau prisijungusiems klientams taikomi fiksuoti tarifai: pasirašiusiems sutartis iki 2024 m. balandžio 10 d. – 0,06131 Eur už kWh, o tapusiems klientais po šios datos – vos 0,01 Eur už kWh. Pastarasis dydis yra nekintantis ir nepriklauso nuo elektros rinkos svyravimų.
„Ignitis“ skelbia, kad konkreti kompensacijos suma gaminantiems vartotojams nėra vienoda – ji priklauso nuo kelių esminių veiksnių. Pirmiausia, kiek elektros energijos per dvejų metų laikotarpį (2024 m. balandis – 2026 m. kovas) buvo sukaupta, bet nepanaudota. Antra, kokį atsiskaitymo modelį pasirenka vartotojas – dvipusės apskaitos (net metering) ar grynojo atsiskaitymo (net billing)[4].
Praktiškai tai reiškia, kad vieniems gyventojams kompensacija gali sudaryti tik keliasdešimt eurų, o kitiems – kelis šimtus ar net daugiau, priklausomai nuo sukaupto elektros pertekliaus. Tiksli suma kiekvienam klientui apskaičiuojama individualiai ir pateikiama savitarnoje, o jos dydį lemia ne fiksuotas tarifas, o realiai sukauptas energijos kiekis bei taikomas atsiskaitymo būdas.
ESO skelbia, kad kovo 31 d. pasibaigus dvejų metų elektros energijos apskaitos laikotarpiui, gaminantiems vartotojams bus išmokėtos kompensacijos už per šį laiką sukauptą, bet nepanaudotą elektros energiją. Išmokos dydis kiekvienu atveju priklausys nuo to, kiek elektros pertekliaus vartotojas buvo sukaupęs – kuo didesnis nepanaudotas kiekis, tuo didesnė ir kompensacija[5].
Remiantis ankstesnių metų duomenimis, vidutiniškai vienas vartotojas gali būti sukaupęs apie 900–1000 kWh perteklinės elektros energijos, tačiau galutiniai šių metų skaičiai paaiškės tik pasibaigus apskaitos laikotarpiui.
