Mane visada erzino tas žmonių skirstymas į aktyvius ir neaktyvius
Tos vis nesibaigiančios sėkmės ir nesėkmės istorijos apie ale sėkmingus žmones, kurie, nepaisant audrų ir strėlių, suprask, ėjo, ropojo, šliaužė, it sizifai tikslo link. Ir tų istorijų pilna TV laidose, žurnaluose ir online storiuose.
O aš matau daug talentingų, protingų, įdomių žmonių
Jie rašo eilėraščius, siuvinėja paveikslus, tapo portretus, fotografuoja nuostabias gamtos nuotraukas, kepa pyragus ir mėgsta sodininkauti. Ir nekuria akinančios karjeros. Pirma, jie jos tiesiog nenori visame tame konkursų, palyginimų ir prizų pasaulyje, kur tavo talentas ir tu pats esi vertinamas tik pagal savo pajamų lygį. Visa kita čia nesiskaito, visa kita, suprask – lūzerių reikalai.
Antra – žmonės turi skirtingą emocinį pradą
Skirtingą energijos įgijimo/praradimo pusiausvyrą. Ir skirtingą emocinį „likutį“. Niekas nežino per ką tas žmogus perėjo ir kiek jam jo stiprybė kainavo. Būtent dėl to aš nemėgstu tų etikečių klijavimo ir atsakomybės, kuri brukama – ypač jauniems žmonėms, kuriems labiausiai gali trūkti tų vidinių išteklių. Jų energiją sekina viskas iš eilės – psichologinė gynyba, sekinantys santykiai, nesibaigiantis stresas, dažniausiai net sąmoningai nesuvokiamas. Taipogi žmonės, patiriantys potrauminį stresą, apie kurį jie net nenutuokė, bet visą laiką gyveno su kaltės ir gėdos jausmu dėl to savo neproduktyvumo – o aplinkiniai juos matavo ir svėrė, it paršelius turguje.
Nekenčiu kalbų ir apie valią. Nėra valios. Ir nėra tinginystės
Valia auga iš vidinių emocinių išteklių. Ir tik tokiu būdu gali reikštis. Per daug teko matyti „tinginių“ verčiančių kalnus, kai tik jie gaudavo kruopelytę palaikymo, prasmės ir tyro oro gurkšnį.
„Bet aš susiėmiau, pradėjau dirbti su psichologu.“ Arba „Aptikau straipsnį ir pakeičiau dabartinį savo gyvenimą.“ Gerai, jums pasisekė, sėkla nukrito tinkamu laiku į paruoštą emocinę dirvą. Galiu pateikti begalę pavyzdžių tų nuostabių žmonių, kurie dar nesusiėmė. Nes dar ne metas. Nes nėra jokių šabloninių kriterijų žmonėms. O klišės apie tinginystę, nesėkmę, kvailumą ir talento stoką mane glumina. Kaip ir visos kitos moralinės etiketės, kurios įvaro žmones į gėdos ir kaltės spąstus – o iš jų būna dar sudėtingiau ištrūkti, kai visi aplink tokie nušvitę ir sėkmingi, praregėję ir laimingi.
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
