Vokietija ir Graikija atmeta JAV raginimus siųsti karines pajėgas
Vokietija ir Graikija aiškiai pareiškė nedalyvausiančios galimoje karinėje operacijoje Hormūzo sąsiauryje. Tokie sprendimai priimti po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paragino sąjungininkus prisidėti prie tarptautinės misijos, skirtos užtikrinti laivybą šiame strategiškai svarbiame regione. Abi šalys pabrėžė nenorinčios įsitraukti į karą.[1]
Graikijos vyriausybės atstovas Pavlosas Marinakis patvirtino, kad Atėnai neplanuoja siųsti karinių pajėgų į Persijos įlanką. Jis pažymėjo, kad dabartinis Graikijos dalyvavimas ES operacijoje yra ribotas ir susijęs tik su Raudonąja jūra. „Jokiomis aplinkybėmis neketiname įsitraukti į karą“, – sakė jis.
Panašią poziciją išsakė ir Vokietija. Gynybos ministras Borisas Pistorius aiškiai atmetė JAV prašymą dėl karinės paramos.
„Tai ne mūsų karas. Mes jo nepradėjome“, – teigė jis, pabrėždamas, kad Berlynas remia diplomatinius sprendimus, bet ne karinį įsitraukimą.
Konfliktas Irane trikdo vieną svarbiausių pasaulio naftos kelių
Karinis konfliktas prasidėjo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis smogė Irano objektams. Nuo tada situacija sparčiai eskalavo, o Hormūzo sąsiauris tapo vienu pagrindinių įtampos taškų. Per šį siaurą jūrų kelią įprastai keliauja apie penktadalis pasaulio naftos.
Iranas paskelbė ribojantis laivybą sąsiauryje, ypač laivams, susijusiems su JAV ir jų sąjungininkais. Pranešama apie išpuolius prieš komercinius laivus ir nuolatinį spaudimą tarptautinei laivybai. Dėl to daugelis kompanijų pradėjo vengti šio maršruto.
Padariniai jau juntami pasaulinėje ekonomikoje. Draudimo kainos smarkiai išaugo, tanklaivių judėjimas sumažėjo, o naftos kainos pakilo. Visa tai dar labiau didina spaudimą Vakarų valstybėms ieškoti sprendimų, tačiau vieningos pozicijos kol kas nėra.
ES svarsto galimybes, tačiau bendro sprendimo dar nėra
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai Briuselyje aptarė galimus veiksmus. Viena svarstomų krypčių – išplėsti jau veikiančią jūrinę misiją „Aspides“, kuri šiuo metu saugo laivybą Raudonojoje jūroje. Tačiau skeptiškų balsų netrūksta.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas teigė abejojantis tokio sprendimo efektyvumu. Jo vertinimu, dabartinė misija nepasiteisino, todėl jos plėtra į Hormūzo sąsiaurį vargu ar pagerintų saugumą. Jis taip pat pabrėžė, kad sprendimas turėtų būti politinis, o ne karinis.
Kai kurios šalys rodo daugiau lankstumo. Prancūzija svarsto galimybę stiprinti savo indėlį, o Danija teigia esanti pasirengusi svarstyti pagalbos formas. „Turime būti atviri, kaip galime padėti išlaikyti laivybos laisvę“, – sakė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas.
Vis dėlto dauguma ES valstybių kol kas laikosi atsargios pozicijos. Diplomatai nurodo, kad sprendimų artimiausiu metu tikėtis nereikėtų, o konfliktas toliau gilina nesutarimus tarp JAV ir jų sąjungininkų.
