Po kelių savaičių pauzės, prie Taivano vėl padaugėjo Kinijos karinių lėktuvų
Taivano gynybos ministerija pranešė, kad kovo viduryje aplink salą vėl padaugėjo Kinijos karinių orlaivių skrydžių. Per vieną parą buvo užfiksuoti 26 Kinijos kariniai lėktuvai, iš kurių 16 pateko į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną šiaurinėje, centrinėje ir pietvakarinėje jos dalyse.[1]
Be orlaivių, aplink salą taip pat buvo pastebėti septyni Kinijos kariniai laivai. Taivano kariuomenė teigia nuolat stebinti situaciją ir vertinanti šiuos veiksmus kaip dalį nuolatinio karinio spaudimo.
Padidėjęs aktyvumas atkreipė analitikų dėmesį, nes prieš tai kelias savaites buvo stebimas neįprastas Kinijos karinių skrydžių sumažėjimas. Tokios pauzės šioje regione pastaraisiais metais pasitaiko retai.
Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje Kinijos kariniai skrydžiai beveik buvo sustoję
Taivano gynybos ministerija pranešė, kad nuo vasario 27 dienos iki kovo 5 dienos prie salos nebuvo užfiksuota nė vieno Kinijos karinio lėktuvo, kuris būtų patekęs į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną ar kirtęs Taivano sąsiaurio vidurio liniją.
Kovo 6 dieną buvo pastebėti du Kinijos kariniai orlaiviai. Po to dar kelias dienas skrydžių vėl nefiksuota. Tik vėliau lėktuvai pradėjo pasirodyti nedideliais skaičiais.[2]
Šis laikotarpis sutapo su kasmetiniu Kinijos parlamento posėdžiu Pekine. Anksčiau per svarbius politinius renginius Kinija kartais sumažindavo tokių skrydžių skaičių, tačiau šį kartą pauzė buvo ilgesnė nei įprastai.
Analitikai svarsto, kad pokyčius gali lemti geopolitiniai ir kariniai veiksniai
Kai kurie analitikai mano, kad skrydžių sumažėjimas galėjo būti susijęs ir su diplomatiniais skaičiavimais. Baltieji rūmai anksčiau pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas planuoja apsilankyti Kinijoje kovo 31 – balandžio 2 dienomis, nors Pekinas šio vizito oficialiai dar nepatvirtino.
Manoma, kad Kinija galėjo siekti sumažinti įtampą prieš galimus aukšto lygio kontaktus su Vašingtonu. Kiti ekspertai svarsto, kad pauzė galėjo būti susijusi su nauju Kinijos kariuomenės mokymo etapu ar bendrų pajėgų pratybų modelio keitimu.[3]
Kinija ir Taivanas yra valdomi atskirai nuo 1949 metų, kai po Kinijos pilietinio karo valdžią Pekine perėmė komunistai. Tuo metu pralaimėjusi nacionalistų vyriausybė pasitraukė į Taivaną ir ten įkūrė savo administraciją. Nuo to laiko Taivanas iš autoritarinės sistemos perėjo prie daugpartinės demokratijos ir turi savo valdžią, kariuomenę bei politinę sistemą. Tuo tarpu Pekinas salą laiko savo teritorijos dalimi.
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir ne kartą yra pareiškusi neatmetanti galimybės panaudoti jėgą, kad sala būtų prijungta prie žemyninės Kinijos. Tuo tarpu Taivanas atmeta Pekino suvereniteto pretenzijas ir teigia, kad salos ateitį gali spręsti tik jos gyventojai.
Taivano gynybos ministras Wellingtonas Koo anksčiau pabrėžė, kad net ir sumažėjus karinių lėktuvų skrydžių skaičiui Kinijos karinis laivynas toliau aktyviai veikia aplink salą. Dėl to Taivano kariuomenė neketina keisti savo gynybinės parengties.
