Teisininkė R. Joskaudienė: jei tvora statoma ant sklypo ribos ir jos konstrukcija peržengia ribą, būtinas rašytinis kaimyno sutikimas
Kaimyniniai ginčai neretai prasideda ne nuo medžių ar krūmų, o nuo tvoros. Daugelis žmonių mano, kad savo sklype gali statyti tvorą kur tik nori, tačiau praktikoje galioja gana aiškios taisyklės.
Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė paaiškina, kad svarbiausias klausimas – ar tvoros konstrukcija neperžengia sklypo ribos. Jei tvora statoma tiksliai ant ribos ir bent dalis jos konstrukcijos patenka į kaimyno pusę, būtinas kaimyno rašytinis sutikimas.
„Jeigu tvora statoma tiesiai ant sklypo ribos ir jos konstrukcijos peržengia ribą, būtinas rašytinis kaimyno sutikimas“, – sako teisininkė ir mediatorė R. Joskaudienė.
Pasak jos, situacija paprastesnė tuomet, kai tvora statoma savo sklype ir neperžengia ribos. Tokiu atveju kaimyno sutikimas gali būti nereikalingas, tačiau vis tiek turi būti laikomasi kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Tvoros prie sklypo ribos turi atitikti akytumo reikalavimus, kad kaimynui nebūtų metamas per didelis šešėlis
Statant tvorą prie pat sklypo ribos svarbu ne tik jos vieta, bet ir konstrukcija. Lietuvos teisės aktuose numatyti vadinamieji akytumo reikalavimai, kurie riboja pernelyg uždaras tvoras.
Teisininkė R. Joskaudienė aiškina, kad šie reikalavimai susiję su tuo, kiek šviesos patenka į kaimyno sklypą. Jei tvora meta šešėlį į kaimyno teritoriją, ji turi būti pakankamai „kiaura“.
„Kai į kaimyno sklypą metamas šešėlis šiaurės kryptimi, tvoros kiaurymių plotas turi būti ne mažesnis kaip 50 proc.; rytų ir vakarų kryptimis – ne mažesnis kaip 25 proc.; pietų kryptimi tokio reikalavimo nėra“, – sako mediatorė.[1]
Jeigu tvora yra per daug aklina, saugiausi sprendimai paprastai yra du – gauti kaimyno rašytinį sutikimą arba tvorą statyti toliau nuo sklypo ribos, pavyzdžiui, ją atitraukti daugiau kaip vieną metrą.
Prieš statant tvorą verta pasitikrinti tikslią sklypo ribą ir įvertinti vandens nutekėjimą
Dar viena dažna klaida – sklypo ribos nustatymas „iš akies“. Kartais žmonės vadovaujasi sena tvora ar matoma linija, tačiau teisiniu požiūriu svarbi tik oficiali kadastrinė riba.
Pasak teisininkės R. Joskaudienės, prieš pradedant statyti tvorą verta patikrinti riboženklius arba, jei kyla abejonių, ribą pasitikslinti pagal kadastro duomenis.
Ji taip pat primena dar vieną svarbų aspektą – vandens nutekėjimą. Jei tvora turi cokolį ar kitą uždarą pagrindą, ji negali trukdyti paviršiniam vandeniui nutekėti iš gretimo sklypo.
Sodininkų bendrijose taisyklės dar griežtesnės. Tokiose teritorijose tvorą ant sklypo ribos galima statyti tik turint kaimyno rašytinį sutikimą, o jei sklypas ribojasi su bendro naudojimo teritorija – gali reikėti ir bendrijos valdymo organų pritarimo.
Specialistai pabrėžia, kad geriausia ginčų prevencija – visus sprendimus suderinti dar prieš pradedant darbus. Patikrinus sklypo ribas ir iš anksto susitarus su kaimynu, dažnai galima išvengti ilgų ir nemalonių konfliktų ateityje.
