Du trečdaliai lietuvių mano, kad situacija šalyje blogėja
Ar Lietuva juda teisinga kryptimi? Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo gana niūrų gyventojų nusiteikimą – dauguma žmonių mano, kad situacija šalyje pastaruoju metu blogėja.
Tyrimo duomenimis, 66 procentai Lietuvos gyventojų mano, kad padėtis šalyje krypsta į blogąją pusę. Apklausa atlikta naujienų agentūros ELTA užsakymu, ją vykdė rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Vis dėlto pesimizmo kiek mažiau nei prieš metus – 2025 metų vasarį net 70 procentų apklaustųjų buvo įsitikinę, kad situacija Lietuvoje blogėja[1].
Maždaug ketvirtadalis gyventojų laikosi priešingos nuomonės. Naujausio tyrimo duomenimis, 28 procentai respondentų mano, kad padėtis Lietuvoje pastaruoju metu gerėja. Tyrėjai pažymi, kad vasario mėnesį visuomenės vertinimai iš esmės išliko panašūs į sausio, nes tuo laikotarpiu nebuvo įvykių, kurie būtų stipriai paveikę bendrą nuotaiką.
Apklausa taip pat parodė, kad požiūris į šalies situaciją labai priklauso nuo amžiaus, gyvenamosios vietos ir socialinės padėties. Optimistiškiau nusiteikę jaunesni žmonės, ypač iki 30 metų, taip pat didmiesčių gyventojai ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Tarp besimokančio jaunimo net pusė apklaustųjų mano, kad situacija Lietuvoje gerėja.
Vyresni ir mažiau uždirbantys lietuviai blogėjančią padėtį mato dažniau
Visai kitokias nuotaikas atskleidžia vyresnių ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių atsakymai. Tarp vyresnių nei 50 metų gyventojų dauguma mano, kad šalies padėtis blogėja. Panaši nuomonė dažna ir tarp pensininkų, darbininkų bei ūkininkų, taip pat tarp respondentų, kurių šeimos pajamos neviršija 1,4 tūkst. eurų per mėnesį.
Tyrimas taip pat parodė ryšį tarp gyventojų politinių simpatijų ir jų vertinimo apie situaciją šalyje. Kaip nurodyta, labiausiai pesimistiškai nusiteikę partijos „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ rinkėjai, o daugiau optimizmo dažniau išreiškia Liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų rėmėjai.
Apklausa atlikta 2026 metų vasario 19 – kovo 2 dienomis, jos metu asmeninio interviu būdu apklausta 1 014 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų, o rezultatų paklaida siekia iki 3,1 procento.
Kylančios maisto kainos smogia šeimų biudžetams
Vis dėlto, Maisto kainos Lietuvoje ir toliau išlieka vienu jautriausių kasdienių klausimų, nes jos tiesiogiai lemia, kiek pinigų gyventojai gali skirti kitoms išlaidoms. Trijų asmenų šeimai mėnesio maisto krepšelis gali kainuoti nuo maždaug 450–500 eurų iki 600–800 eurų ar net daugiau, o kai kurios šeimos teigia išleidžiančios apie 800 eurų per mėnesį.
Dar sausio mėnesį socialiniuose tinkluose žmonės dalinosi labai skirtingomis patirtimis: vieni sako išsiverčiantys su 300–500 eurų, ypač jei turi daržą ar dalį produktų užsiaugina patys, kiti skaičiuoja ir buitines prekes, todėl keturių asmenų šeimos išlaidos gali viršyti 1 000 eurų. Vieniši gyventojai dažniausiai maistui skiria 200–400 eurų per mėnesį, nors kai kurie teigia galintys išgyventi ir su mažesne suma.
Metų pradžioje ekonomistai dalinosi prognozėmis, kad 2026 metais maisto kainų augimas turėtų būti santūresnis ir siekti apie 3,9 proc., nors dalis produktų, pavyzdžiui, pieno gaminiai, gali šiek tiek atpigti. Vis dėlto gyventojai skeptiškai vertina galimybę realiai sumažinti išlaidas, nes dalį kainų augimo lemia didesni mokesčiai ir verslo sąnaudos. Dėl to žmonės vis dažniau ieško būdų taupyti – planuoja pirkinius, seka nuolaidas ar net vyksta apsipirkti į Lenkiją.
Kas antras pensininkas Lietuvoje susiduria su skurdu
Tuo tarpu skurdas Lietuvoje išlieka didelis socialinis iššūkis – pernai metų spalio duomenimis, su skurdu į akistatą stoja net kas antras pensininkas. Labdaros organizacijos skaičiuoja, kad vis daugiau gyventojų nebeišgali įsigyti net būtiniausių maisto produktų.
„Maisto banko“ duomenimis, su maisto stygiumi šalyje gali susidurti iki pusės milijono žmonių, o vien Vilniuje kasdien pagalbos prašo daugiau nei 200 gyventojų. Specialistai pabrėžia, kad vien socialinės išmokos problemos neišspręs, todėl siūloma ieškoti sisteminių sprendimų, pavyzdžiui, skatinti prekybininkus neparduotą maistą perduoti labdarai.
Didžiausia skurdo rizika tenka pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms – senjorams, vaikams ir neįgaliesiems. Nors vaikų skurdo lygis pastaraisiais metais sumažėjo, neįgalieji vis dar dažnai lieka už darbo rinkos ribų.
Tuo metu dalis pensininkų yra priversti dirbti net sulaukę pensinio amžiaus – Lietuvoje apie 80 tūkst. senjorų derina pensiją su darbu. Siekiant geriau spręsti skurdo problemą, planuojama steigti Skurstančiųjų įtraukties tarybą, kuri turėtų padėti valstybės institucijoms tiksliau įvertinti realias gyventojų problemas ir ieškoti veiksmingesnių sprendimų.
