Siūloma panaikinti 90 dienų ribą ligos išmokoms dirbantiems žmonėms su negalia
Seime registruotas įstatymo projektas siūlo keisti ligos išmokų mokėjimo tvarką dirbantiems žmonėms su negalia. Siūloma panaikinti šiuo metu galiojančią 90 kalendorinių dienų ribą, po kurios ligos išmokos jiems nebemokamos, net jei žmogus vis dar nedarbingas.
Projektą pateikė Seimo socialdemokratų frakcijos narys Laurynas Šedvydis. Juo siūloma keisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ir iš jo pašalinti nuostatas, kurios riboja ligos išmokų mokėjimo laiką asmenims, gaunantiems netekto darbingumo ar negalios pensiją.
Pagal dabar galiojančią tvarką dauguma darbuotojų ligos išmoką gauna tol, kol atgauna darbingumą arba nustatomas jų darbingumo lygis. Tačiau žmonėms su negalia taikoma papildoma sąlyga – jei jie jau gauna netekto darbingumo ar negalios pensiją, ligos išmoka gali būti mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per metus.
Siūlomame projekte numatyta šią ribą panaikinti, o tam reikėtų pripažinti netekusiomis galios kelias įstatymo nuostatas – 9 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 111 straipsnio 11 dalį ir 12 straipsnio 2 dalį.
Dabartinė sistema, projekto rengėjų teigimu, sukuria nevienodas sąlygas darbuotojams
Aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinis reguliavimas sukuria nevienodą situaciją tarp darbuotojų su negalia ir be jos. Vieniems ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo, o kitiems taikomas konkretus dienų limitas.
Projekto rengėjai argumentuoja, kad tokia tvarka susiformavo istoriškai, kai buvo laikoma, jog žmonės su negalia retai dalyvauja darbo rinkoje. Tačiau situacija keičiasi: vis daugiau žmonių su negalia dirba ir moka tokias pačias socialinio draudimo įmokas kaip ir visi kiti darbuotojai.
Aiškinamajame rašte taip pat pažymima, kad dirbantis žmogus su negalia gali susidurti su dviguba finansine rizika. Pirma, pradėjus dirbti dalis socialinių išmokų gali būti sumažinta arba visai nutraukta. Antra, jei liga trunka ilgiau nei 90 dienų, nutraukiama ir ligos išmoka.
Projekto rengėjų teigimu, tai reiškia, kad už tas pačias socialinio draudimo įmokas šie darbuotojai gauna mažesnę apsaugą nei kiti.
Statistikos duomenys rodo, kad 90 dienų apribojimas kasmet paliečia tūkstančius žmonių
Aiškinamajame rašte pateikiami ir „Sodros“ duomenys, rodantys, kiek žmonių kasmet susiduria su šiuo apribojimu. Skaičiai per pastaruosius metus gerokai išaugo.
2020 metais ligos išmokos po 90 dienų buvo nutrauktos 910 žmonių.
2021 metais – 1077 žmonėms.
Nuo 2022 metų šis skaičius viršija tris tūkstančius kasmet:
- 2022 m. – 3388 žmonės
- 2023 m. – 3354 žmonės
- 2024 m. – 3244 žmonės
- 2025 m. – 3329 žmonės
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dėl šios priežasties kiekvienais metais keli tūkstančiai dirbančių žmonių su negalia netenka ligos išmokos dar nepasveikę.
Įstatymo įgyvendinimas valstybės biudžetui kainuotų iki 2 mln. eurų per metus
Įstatymo projekto rengėjai skaičiuoja, kad panaikinus 90 dienų ribojimą papildomos valstybės išlaidos siektų iki 2 milijonų eurų per metus. Tai būtų išmokos už laikotarpį, kuris dabar viršija nustatytą 90 dienų limitą.
Projekte numatyta, kad jei Seimas pritars pakeitimams, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2027 metų sausio 1 dienos.
Aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad įstatymo priėmimas neturėtų įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai, o verslo sąlygoms jis esą neturėtų turėti neigiamo poveikio.
Projektas šiuo metu yra registruotas Seime ir bus svarstomas parlamentiniuose komitetuose. Jei jam bus pritarta, ligos išmokų mokėjimo sąlygos dirbantiems žmonėms su negalia būtų suvienodintos su kitais darbuotojais.
