Italijos premjerė pasmerkė smūgį mokyklai ir pavadino jį „mažų mergaičių žudynėmis“
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį griežtai pasmerkė raketos smūgį į mergaičių mokyklą Irane. Apie tai ji kalbėjo Italijos parlamente Romoje, kai vis daugiau Europos lyderių reiškia nepasitenkinimą JAV ir Izraelio karinėmis operacijomis Irane.
Meloni pareiškė, kad šis išpuolis „peržengia tarptautinės teisės ribas“. Pasak jos, būtina kuo greičiau nustatyti atsakingus už tragediją.[1]
„Aš reiškiu tvirtą pasmerkimą mažų mergaičių žudynėms, įvykusioms Minabo mokykloje pietų Irane, solidarumą su jaunų aukų šeimomis ir prašau, kad atsakomybė už šią tragediją būtų kuo greičiau nustatyta“, – sakė Italijos vyriausybės vadovė.
Ataka įvyko vasario 28 dieną. Ji nusinešė daugiau kaip 160 žmonių gyvybių, dauguma jų buvo vaikai.
Pirminis tyrimas rodo, kad į mokyklą galėjo pataikyti JAV raketa
Preliminarus karinis tyrimas rodo, kad smūgis mokyklai galėjo būti klaidos pasekmė. Apie tai pranešė su tyrimo rezultatais susipažinę pareigūnai.
Jų teigimu, raketos smūgis galėjo įvykti dėl netikslių taikinių duomenų. Analizė rodo, kad pastatą galėjo pataikyti JAV „Tomahawk“ raketa. Nei Iranas, nei Izraelis tokių raketų neturi.
Jeigu būtų patvirtinta, kad smūgį sudavė JAV pajėgos, tai būtų vienas rimčiausių civilių žūties atvejų per pastaruosius tris dešimtmečius JAV karinėse operacijose Artimuosiuose Rytuose.
Pentagonas kol kas atsisakė komentuoti šiuos pranešimus. JAV gynybos departamentas teigia, kad incidentas vis dar tiriamas.
Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį žurnalistams sakė nežinantis apie pranešimus, jog už smūgį galėjo būti atsakingos JAV pajėgos.
Europos lyderiai vis garsiau kritikuoja karą Irane
Meloni nėra vienintelė Europos lyderė, kritikuojanti šią karinę kampaniją. Karas Irane jau tęsiasi antrą savaitę, o Europos sostinėse vis dažniau girdimi raginimai stabdyti kovas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas anksčiau pareiškė, kad šiuo metu nematyti aiškaus plano, kaip konfliktą greitai užbaigti.
Jis kartu su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiais pasirašė bendrą laišką. Jame JAV ir Iranas raginami nutraukti karines operacijas ir grįžti prie derybų stalo.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas taip pat tapo vienu garsiausių šių smūgių kritikų. Praėjusią savaitę per televizijos kreipimąsi jis pareiškė:
„Mes nesiruošiame tapti bendrininkais kažko, kas yra bloga pasauliui ir prieštarauja mūsų vertybėms bei interesams, vien dėl baimės dėl galimų atsakomųjų veiksmų.“
Italija pabrėžė, kad nedalyvaus kare ir neleis naudoti savo bazių
Meloni taip pat aiškiai pasakė, kad Italija neketina dalyvauti kare prieš Iraną. Ji pabrėžė, kad šis konfliktas nėra Italijos karinė operacija.[2]
„Tai yra intervencija, kurios dalimi Italija nėra ir kurioje dalyvauti neketina“, – sakė ji Italijos Senate.
Premjerė taip pat teigė, kad JAV neprašė naudotis Italijos oro bazėmis karinėms operacijoms. Tačiau jei toks prašymas būtų pateiktas, klausimą turėtų svarstyti šalies parlamentas.
Meloni kartu pabrėžė, kad Iranui negalima leisti įgyti branduolinio ginklo. Pasak jos, toks scenarijus turėtų „dramatiškų pasekmių pasaulio saugumui“.
„Mes negalime sau leisti režimo ajatolų rankose, turinčio branduolinį ginklą ir raketas, kurios netrukus galėtų tiesiogiai pasiekti Italiją ir Europą“, – sakė Italijos ministrė pirmininkė.
Tuo metu Italija pranešė teikianti oro gynybos pagalbą Persijos įlankos sąjungininkams. Regione taip pat dislokuota apie du tūkstančius Italijos karių, o prie Kipro krantų jau atplaukė Italijos fregata „Federico Martinengo“, prisijungusi prie kitų Europos karo laivų.
