Briuselis įvedė sankcijas 19 Irano pareigūnų ir organizacijų
Europos Sąjunga paskelbė naujas sankcijas 19 Irano pareigūnų ir organizacijų. Briuselis teigia, kad šios priemonės taikomos dėl „rimtų žmogaus teisių pažeidimų“ per Irane vykusius protestų malšinimus. Apie sprendimą pranešė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
Pasak jos, sankcijos susijusios su smurtiniu valdžios atsaku į masines antivyriausybines demonstracijas. Šie protestai sausį vyko visoje šalyje ir buvo griežtai numalšinti. Per susidorojimą žuvo tūkstančiai žmonių.[1]
„Kol tęsiasi Irano karas, Europos Sąjunga gins savo interesus ir sieks atsakomybės tų, kurie atsakingi už represijas šalies viduje“, – teigė K. Kallas. Ji pridūrė, kad tai taip pat siunčia žinią Teheranui, jog Irano ateitis negali būti grindžiama represijomis.
Naujas Irano lyderis nepateko į sankcionuojamų asmenų sąrašą
Diplomatiniai šaltiniai teigia, kad į sankcijų sąrašą nepateko naujasis Irano aukščiausiasis lyderis Mojtaba Khamenei. Jis šias pareigas perėmė po to, kai jo tėvas Ali Khamenei žuvo per oro smūgį. Smūgis buvo suduotas bendros JAV ir Izraelio bombardavimo kampanijos pradžioje vasario 28 dieną.
Europos Sąjungos sankcijos dėl žmogaus teisių pažeidimų Irane galioja jau nuo 2011 metų. Jos apima kelionių draudimus ir turto įšaldymą sankcionuotiems asmenims bei organizacijoms. Naujos priemonės papildys jau anksčiau galiojusį sankcijų režimą.
Sprendimas dar turi būti galutinai patvirtintas Europos Sąjungos Taryboje. Tačiau diplomatai teigia, kad valstybės narės iš esmės jau pritarė naujoms priemonėms.[2]
Sankcijos įvedamos platesniame geopolitinės įtampos kontekste
Naujos sankcijos paskelbtos tuo metu, kai regione tęsiasi karinis konfliktas, susijęs su Iranu. Pastaraisiais mėnesiais įtampa Artimuosiuose Rytuose dar labiau išaugo, o konfliktas turėjo įtakos ir pasaulinėms energijos rinkoms.
Europos Sąjunga teigia siekianti daryti spaudimą Iranui dėl žmogaus teisių padėties šalyje. Tačiau tokie sprendimai taip pat vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste, kai Briuselis bando derinti politinius interesus, saugumo klausimus ir santykius su regiono valstybėmis.
Šiame kontekste sankcijos laikomos vienu iš politinių spaudimo instrumentų. Jomis siekiama parodyti, kad ES reaguoja į įvykius Irane ir bando daryti įtaką šalies valdžios veiksmams.
