Senjorai skundžiasi pokyčiais traukinių stotyse
Daliai Lietuvos gyventojų paprasta kelionė traukiniu tampa vis sudėtingesnė. Uždarius fizines bilietų kasas daugelyje traukinių stočių, žmonės, kurie nesinaudoja internetu ar išmaniaisiais telefonais, susiduria su rimtais sunkumais bandydami įsigyti bilietą. Gyventojai teigia, kad toks sprendimas ypač skaudžiai palietė vyresnio amžiaus žmones, kurie iki šiol bilietus pirkdavo tik stoties kasoje.
„Anksčiau ateini į stotį, prieini prie kasos, nusiperki bilietą ir važiuoji. Dabar atrodo, kad be telefono ar interneto žmogus nebegali net nuvažiuoti iš taško A į tašką B“, – sako viena keleivė.
Pasak gyventojų, nelikus kasų kai kuriose stotyse praktiškai nebeliko paprasto būdo nusipirkti bilietą vietoje. Nors siūloma naudotis savitarnos terminalais ar pirkti bilietus internetu, daugeliui senjorų tai kelia nemažai sunkumų. „Man 74 metai, aš neturiu išmaniojo telefono. Kaip man nusipirkti bilietą? Ar turiu kiekvieną kartą prašyti nepažįstamų žmonių pagalbos?“ – klausia vyresnio amžiaus vyras, dažnai keliaujantis pas artimuosius.
Keleiviai taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir savitarnos įrenginiai ne visada yra patogūs. Kai kuriems žmonėms sudėtinga suprasti jų veikimą, o kartais tokie aparatai stotyse apskritai nėra įrengti. „Aš bijau paspausti ne tą mygtuką ir ką nors sugadinti. Jauniems žmonėms gal tai paprasta, bet mums – tikrai ne“, – sako kita garbaus amžiaus keleivė.
Keleiviai: technologijos neturėtų visiškai pakeisti žmogiškos pagalbos
Gyventojai teigia, kad situaciją dar labiau apsunkina tai, jog stotyse dažnai nėra darbuotojų, kurie galėtų padėti susigaudyti naujoje sistemoje.
„Jeigu bent būtų žmogus, kuris parodytų, ką spausti ar kaip nusipirkti bilietą, būtų daug lengviau“, – sako vienas keleivis. Kiti priduria, kad technologiniai sprendimai neturėtų visiškai pakeisti tradicinių paslaugų.
Patys keleiviai sako suprantantys, kad technologijos gali palengvinti procesus ir modernizuoti paslaugas, tačiau pabrėžia, kad pokyčiai turėtų būti įgyvendinami taip, kad nė viena visuomenės grupė neliktų nuošalyje. „Ne visi moka naudotis programėlėmis, bet keliauti reikia visiems“, – teigia viena moteris.
Jų nuomone, bent didesnėse stotyse turėtų būti išlaikytos fizinės kasos arba užtikrinta pagalba vietoje, kad bilietus galėtų įsigyti ir tie žmonės, kurie nesinaudoja internetu ar išmaniaisiais įrenginiais.
„LTG Link“ įvardino galimas alternatyvas
Savo ruožtu, siekiant išsiaiškinti, ką tokiais atvejais traukinių stotyse daryti išmaniosiomis technologijomis nesinaudojantiems asmenims, kreipėmės į už keliones traukiniais Lietuvoje atsakingą „LTG Link“.
Atsakydama į klausimą apie bilietų įsigijimo galimybes, bendrovė pabrėžė, kad bilietai parduodami ne tik internetu. „Užtikriname, kad traukinio bilietus galima įsigyti ne tik skaitmeniniais kanalais, bet ir fizinėse prekybos vietose, taip sudarant sąlygas patogiai keliauti senjorams ar internetu nesinaudojantiems asmenims“, – teigia LTG Link. Bendrovė nurodo, kad bilietus galima įsigyti „Perlo“ terminaluose. „Šiuo metu bilietai parduodami „Perlo“ terminaluose, kurių Lietuvoje yra apie 2 000.“ – komentare nurodė „LTG Link“.
Taip pat bilietus galima įsigyti traukiniuose ir bilietomatuose stotyse. „Taip pat bilietus galima įsigyti traukiniuose iš palydovų ir geležinkelio stotyse esančiuose bilietomatuose, kuriais paprasta naudotis, o kylant sunkumų bilietą perkantys keleiviai visuomet gali sulaukti darbuotojų pagalbos“, – nurodo bendrovė.
„LTG Link“ taip pat primena, kad keleiviai gali rinktis ir skaitmeninį bilietą. „Keleiviai turi galimybę bilietus pirkti ir „LTG Link“ interneto svetainėje ar mobiliojoje programėlėje – tokio bilieto nereikia spausdinti, pakanka jį turėti telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje.“
Paklausta, ką daryti pametus telefoną ar jam išsikrovus, bendrovė rekomenduoja kreiptis į personalą. „Pametus ryšio priemonę ar jai išsikrovus, „LTG Link“ rekomenduoja kreiptis į traukinį aptarnaujantį personalą arba į geležinkelio stotyse esančių infocentrų darbuotojus, kurie padės išspręsti susidariusią situaciją ir suteiks reikiamą pagalbą.“ – teigiama atsakyme.
