Švedija pradeda kaupti būtiniausių prekių atsargas galimos krizės ar karo atveju
Švedija stiprina pasirengimą galimoms krizėms ar karui. Šalis planuoja kaupti būtiniausių prekių atsargas, tarp jų – kurą, maistą ir elektros generatorius.
Apie tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė civilinės gynybos ministras Carl-Oskar Bohlin. Jo teigimu, tokie veiksmai rodo augantį susirūpinimą dėl saugumo situacijos regione.
Švedijos vyriausybė šiam tikslui skiria 1,4 mlrd. kronų. Šios lėšos bus perduotos savivaldybėms, kad jos galėtų sustiprinti pasirengimą krizėms ir karo grėsmei.[1]
Pasak ministro, dalis pinigų bus skirta įrangai, dalis – vietinėms atsargoms, o likusi dalis – infrastruktūrai, kuri padėtų valdžiai veikti ekstremaliomis sąlygomis.
Savivaldybėms skiriami milijonai generatoriams, atsargoms ir saugioms susitikimų vietoms
Apie trečdalis skiriamos sumos bus panaudota civilinės gynybos įrangai. Tai apima ir elektros generatorių pirkimą, kurie reikalingi nutrūkus energijos tiekimui.
Dar trečdalis lėšų bus skirtas vietinėms kasdienių prekių atsargoms. Savivaldybės turės sukaupti tokius išteklius kaip maistas ar kuras, kad krizės metu būtų užtikrintas pagrindinių paslaugų veikimas.
Likusi finansavimo dalis bus investuota į infrastruktūrą. Ji turės užtikrinti saugias susitikimų vietas vietos valdžios atstovams strategiškai svarbiose savivaldybėse.
Programą įgyvendins Civilinės gynybos agentūra. Ji prižiūrės atsargų pirkimą ir lėšų paskirstymą savivaldybėms.
Beveik 500 mln. kronų bus skirta prioritetinėms savivaldybėms. Jų yra mažiau nei šimtas, tačiau jų pavadinimai viešai neskelbiami.
Karas Ukrainoje ir įtampa pasaulyje skatina Švediją rimčiau ruoštis grėsmėms
Švedija pastaraisiais metais vis labiau stiprina pasirengimą krizėms. Tai laikoma pokyčiu po ilgo laikotarpio, kai po Šaltojo karo gynybos išlaidos buvo mažinamos.
Didžiausias impulsas tokiems sprendimams buvo 2022 metais prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija Ukrainoje. Tačiau saugumo nerimą kelia ir dabar įsiplieskęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose.
Švedijos kariuomenės vadovai pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalba apie būtinybę ruoštis iš anksto. Jie pabrėžia, kad šalis negali laukti, kol grėsmė taps tiesioginė.[2]
Dar 2024 metais Švedijos valdžia išsiuntė brošiūrą visiems šalies gyventojams. Joje buvo pateiktos instrukcijos, kiek geriamo vandens laikyti namuose ir kaip gauti naujienas dingus elektrai.
„Ta brošiūra skirta informuoti piliečius, ką jie turėtų daryti, kad krizės metu netaptų nereikalinga našta“, – sakė C.-O. Bohlin. „Vyriausybė taip pat turi atlikti savo dalį ir mes tai darome šiomis investicijomis“, – pridūrė ministras.
Švedijos centrinis bankas ragina gyventojus namuose laikyti grynųjų pinigų
Kartu su kitomis priemonėmis Švedija ragina gyventojus ruoštis ir finansinėms krizėms. Šalies centrinis bankas „Sveriges Riksbank“ rekomenduoja namuose laikyti nedidelę grynųjų pinigų sumą.
Gyventojams patariama turėti mažiausiai 1000 kronų grynaisiais kiekvienam suaugusiam žmogui. Ši suma turėtų padėti padengti pagrindines išlaidas maždaug vieną savaitę.
Toks patarimas susijęs su tuo, kad Švedijoje daugiau nei 90 procentų mokėjimų vyksta skaitmeniniu būdu. Jei skaitmeninės sistemos nustotų veikti, kasdienė ekonominė veikla galėtų greitai sustoti.
Ekspertai įspėja, kad skaitmeninės finansų sistemos gali būti pažeidžiamos. Grėsmę gali kelti kibernetinės atakos arba didesnės geopolitinės krizės.
Apie panašius pavojus kalbama ir kitose pasaulio šalyse. JAV kibernetinio saugumo institucijos ir bankai vis dažniau įspėja apie galimus plataus masto išpuolius prieš finansinę infrastruktūrą.
Toks scenarijus kartais vadinamas „kibernetine rugsėjo 11-ąja“. Manoma, kad jis galėtų sukelti paniką tarp bankų klientų ir masinį pinigų atsiėmimą.
Ekspertų teigimu, vis labiau skaitmeniniame finansų pasaulyje atsarginiai planai tampa būtini. Technologijos suteikia patogumą, tačiau kartu sukuria ir naujų pažeidžiamumų.
