Valstybės kontrolė neskaičiuoja, kiek pinigų po auditų grįžta valstybei
Valstybės kontrolė kasmet atlieka valstybinius auditus, kuriuose nustatomi įvairūs viešojo sektoriaus finansiniai pažeidimai, netinkamas lėšų panaudojimas ar valdymo problemos. Siekiant išsiaiškinti, kokių realių pasekmių šie auditai turi praktikoje, 77.lt raštu kreipėsi į Valstybės kontrolę. Iš institucijos pateiktos informacijos paaiškėjo, kad ji nerenka statistikos apie po auditų valstybei sugrąžintas lėšas, o pagal jos pateiktą informaciją per dvejus metus teisėsauga pradėjo tik vieną ikiteisminį tyrimą.
Institucija patvirtino, kad statistikos apie tai, kiek auditų metu nustatytų finansinių pažeidimų galiausiai buvo kompensuoti ar išieškoti, ji nekaupia.
„Valstybės kontrolė atlieka auditus ir nustačiusi pažeidimus teikia rekomendacijas arba kreipiasi į teisėsaugą dėl žalos išieškojimo iniciavimo. Kaip aukščiausioji audito institucija teikiame audito išvadas ir rekomendacijas, tačiau neturime įgaliojimų priimti privalomų vykdyti sprendimų ar peržiūrėti kitų institucijų sprendimų.“ – nurodoma atsiųstame Valstybės kontrolės komentare.
Institucija aiškina, kad jos funkcija – atlikti nepriklausomą auditą ir pateikti išvadas, tačiau finansinių pažeidimų išieškojimas priklauso kitoms institucijoms.
Pavyzdžiui:
- Teisingumo ministerija atstovauja valstybei įgyvendinant regreso teisę;
- Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išieško mokestines nepriemokas ir baudas;
- Antstoliai vykdo priverstinį išieškojimą;
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) tiria finansinius nusikaltimus.
Anot Valstybės kontrolės, jos atliekami auditai yra skirti viešojo sektoriaus veiklos vertinimui ir rekomendacijų teikimui.
„Įgyvendindama Valstybės kontrolės įstatyme nustatytus uždavinius, Valstybės kontrolė atlieka valstybinį auditą, tai yra nepriklausomą ir objektyvų audituojamų subjektų – viešojo sektoriaus subjektų, vertinimą. Valstybinio audito rezultatai įforminami ataskaitomis ir išvadomis.“ – teigiama atsakyme.
Per dvejus metus pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas
Nors auditų metu nustatoma įvairių pažeidimų, praktiniai jų padariniai teisėsaugos sistemoje nėra dažni.
Valstybės kontrolės pateikti duomenys rodo, kad 2024–2025 metais pagal jos pateiktą informaciją buvo pradėtas vos vienas ikiteisminis tyrimas.
„Teisėsaugos institucijos teikia Valstybės kontrolei teisės aktų nustatyta tvarka informaciją apie ikiteisminių tyrimų, pradėtų ir atliekamų pagal Valstybės kontrolės pranešimus, eigą ir rezultatus, taip pat apie prokurorų pareikštus ieškinius (pareiškimus) teisme ar priimtus nutarimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal Valstybės kontrolės pranešimus. 2024-2025 m. pagal Valstybės kontrolės pateiktą informaciją buvo pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas.“ – rašoma Valstybės kontrolės komentare.
Audito metu nustatyta informacija gali būti perduodama Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
„Valstybės kontrolė, audito metu nustačiusi pažeidimų, turinčių viešojo intereso pažeidimų ar nusikalstamos veikos požymių, surinktą audito informaciją ir susijusius dokumentus perduoda teisėsaugos institucijoms pagal joms priskirtą kompetenciją: Generalinei prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“ – pridūrė institucija.
Tačiau net ir perdavus informaciją tyrimai pradedami ne visada. Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybai buvo perduota medžiaga apie galimus viešųjų pirkimų pažeidimus ir galimą neskaidrų valstybės lėšų panaudojimą, tačiau galimos nusikalstamos veikos požymių nenustatyta ir ikiteisminiai tyrimai pradėti nebuvo.
Tuo metu vienintelis tyrimas buvo pradėtas po to, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai buvo perduota informacija apie galimai netinkamai deklaruotas projekto išlaidas Europos Sąjungos fondų investicijų programoje.
Auditų poveikis matuojamas ne pinigais, o pokyčiais
Valstybės kontrolė pabrėžia, kad auditų poveikis nėra vertinamas pagal susigrąžintas lėšas.
„Valstybės kontrolė vertina auditų realų poveikį valstybei pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius su kuriais galite susipažinti čia, tačiau šiuo metu jo dar neišreiškia finansiniais rodikliais.“ – priduriama.
Institucija aiškina, kad svarbiausias rodiklis – audito rekomendacijų įgyvendinimas ir jų sukeliami pokyčiai viešajame sektoriuje.
„Audito poveikį audituotai sričiai vertiname stebėdami, analizuodami ir vertindami audito rekomendacijų paskatintus teigiamus pokyčius.“ – rašoma laiške.
Teoriškai auditų nauda galėtų būti išreikšta ir pinigais, tačiau praktikoje tai daroma retai.
„Pagal pasirinktą metodologinę prieigą tam tikrais atvejais galėtų būti vertinama ir audito poveikio finansinė išraiška, tai yra pinigais išreikšta nauda valstybei, atsiradusi dėl po audito įvykusių teigiamų pokyčių. Vis dėlto, šiuo metu praktikoje Valstybės kontrolė tokios finansinės naudos dar neskaičiuoja, nes tam ne visada pakanka prielaidų ir duomenų.“ – rašoma atsakyme.
Institucija pabrėžia, kad audito poveikis suprantamas ne kaip susigrąžintos lėšos, o kaip sisteminiai pokyčiai valstybės finansų valdyme.
„Svarbu pabrėžti, kad Valstybės kontrolė auditų finansinio poveikio netapatina su išieškotų ar grąžintų pinigų suma. Šiuo atveju būtų vertinamas ne lėšų susigrąžinimas, o audito paskatintų pokyčių sukurta finansinė nauda valstybei.“ – užbaigė institucija.
Rekomendacijos įgyvendinamos itin lėtai
Tuo tarpu 77.lt pasidomėjo, kiek neįgyvendintų rekomendacijų vis dar „kabo“ Valstybės kontrolės sistemoje. Pateikiame tik kelias.
Štai, kaip skelbiama viešai prieinamuose šaltiniuose, rekomendacija teisingai įvertinti aplinkai ir jos ištekliams padarytą žalą, peržiūrėti ir patikslinti žalos apskaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus, sistemoje „stovi“ jau nuo 2023 m. birželio 30 d.
Nuo 2024-ųjų gruodžio „kabo“ ir vis dar neįgyvendinta rekomendacija, reikalinga nutraukti Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo procesą.
„Siekiant užtikrinti tinkamą ruošimąsi giluminio atliekyno įrengimui, koordinuoti veiksmus, kad būtų kaupiama reikiama lėšų suma atliekų padėjimui į atliekyną.“ – nurodoma rekomendacijoje.
Keletą metų taip pat vėluojama įgyvendinti ir atlikto audito išvada dėl institucijų pasirengimo reaguoti į ekstremaliąsias situacijas. Joje teigiama: „Siekiant, kad būtų gerinamas institucijų pasirengimas valdyti ekstremaliąsias situacijas ir įgyvendinami teikiami siūlymai dėl institucijų pasirengimo valdyti šias situacijas tobulinimo, rekomenduojame patikslinti subjektų, koordinuojančių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, kompetencijas ir atsakomybes.“
