„Ar prieš paspausdamas gaiduką apskaičiavote pasekmes?“ – JAE milijardierius laiške Trumpui kritikuoja karą su Iranu
Vienas žinomiausių Jungtinių Arabų Emyratų verslininkų Khalaf Ahmad Al Habtoor 2026 m. kovo 5 d. paskelbė atvirą laišką JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Laiškas buvo parašytas arabiškai ir paskelbtas jo „X“ paskyroje, o vėliau išverstas ir aptartas tarptautinėje žiniasklaidoje, įskaitant „Times of India“, „TRT World“, „Khaleej Times“ ir „Palestine Chronicle“.
Al Habtoor – „Al Habtoor Group“ įkūrėjas ir pirmininkas, vienas žinomiausių Dubajaus privataus verslo magnatų. Jo pasisakymas sulaukė dėmesio ir dėl to, kad Persijos įlankos regiono verslo elitas retai viešai kritikuoja JAV politiką.
Savo laiške verslininkas tiesiogiai kreipiasi į JAV prezidentą ir klausia apie sprendimą pradėti karinius veiksmus prieš Iraną.
„Pone Prezidente Donalde Trumpai, Tiesus klausimas: kas jums suteikė teisę įtraukti mūsų regioną į karą su Iranu? Ir kokiu pagrindu priėmėte šį pavojingą sprendimą?“
Persijos įlankos šalys atsidūrė konflikto centre, kurio pačios nepradėjo
Laiške Al Habtoor klausia, ar prieš pradedant karinę operaciją buvo įvertintos galimos pasekmės regiono valstybėms.
„Ar prieš paspausdamas gaiduką apskaičiavote pasekmes? Ar pagalvojote, kad pirmieji nuo šios eskalacijos nukentės būtent paties regiono valstybės?“
Verslininkas primena, kad Persijos įlankos Bendradarbiavimo Tarybos šalys ir kitos arabų valstybės atsidūrė konflikte, kurio jos pačios nepradėjo.
„Jūs pastatėte Persijos Įlankos Bendradarbiavimo Tarybos šalis ir arabų valstybes į pavojų, kurio jos nepasirinko. Ačiū Dievui, mes esame stiprūs ir pajėgūs apsiginti, turime kariuomenes ir gynybines sistemas, kurios saugo mūsų tėvynes, tačiau klausimas lieka: kas jums davė leidimą paversti mūsų regioną mūšio lauku?“
Jis taip pat kelia politinį klausimą, ar sprendimas pradėti karą buvo priimtas vien Vašingtone.
„Šio regiono tautos taip pat turi teisę paklausti: ar tai buvo tik jūsų sprendimas? O gal jis buvo priimtas dėl Netanyahu ir jo vyriausybės spaudimo?“
Persijos įlankos valstybės finansavo stabilumo iniciatyvas, bet susidūrė su karine eskalacija
Al Habtoor laiške primena ir pastaraisiais metais pristatytas regiono stabilumo iniciatyvas.
„Dar neišdžiūvus rašalui ant Taikos Valdybos iniciatyvos, kurią paskelbėte taikos ir stabilumo vardu, mes jau susiduriame su karine eskalacija, keliančia grėsmę visam regionui. Tad kur dingo tos iniciatyvos? Koks likimas laukia įsipareigojimų, duotų taikos vardu?“
Jis pabrėžia, kad nemaža dalis tokių projektų finansavimo buvo siūloma pačių regiono valstybių.
„Didžioji dalis šių iniciatyvų finansavimo buvo siūloma pačių regiono šalių, ypač Arabijos įlankos valstybių, kurios skyrė milijardus dolerių siekdamos remti stabilumą ir vystymąsi.“
Todėl, pasak jo, šios valstybės turi teisę klausti, kaip buvo panaudotos šios lėšos.
„Todėl šios šalys šiandien turi teisę paklausti: kur dingo šie pinigai? Ar mes finansuojame taikos iniciatyvas, ar karą, kuris mus pačius pastato į pavojų?“
Laiške kalbama ir apie karo kainą bei Trumpo pažadus vengti užsienio konfliktų
Verslininkas laiške taip pat kalba apie galimas konflikto pasekmes Jungtinėms Valstijoms.
„Dar pavojingiau yra tai, kad jūsų sprendimas grasina ne tik regiono tautoms, bet ir Amerikos žmonėms, kuriems pažadėjote taiką ir klestėjimą. O šiandien jie atsiduria kare, finansuojamame iš jų pačių pinigų ir mokesčių.“
Jis remiasi „Institute for Policy Studies“ vertinimais apie galimą konflikto kainą.
„Pasak Institute for Policy Studies (IPS) vertinimų, tiesioginių karinių operacijų kaina gali siekti nuo 40 iki 65 milijardų dolerių, o jei konfliktas truks keturias ar penkias savaites, bendra kaina, įskaitant ekonomines pasekmes ir netiesioginius nuostolius, gali išaugti iki 210 milijardų dolerių. Ir tai jau nekalbant apie amerikiečių aukas kare, su kuriuo jie neturi nieko bendra.“
Al Habtoor taip pat primena Trumpo rinkimų pažadus vengti naujų karų.
„Jūs taip pat sulaužėte savo pažadus nesivelti į karus ir sutelkti dėmesį tik į Ameriką, kurią žadėjote laikyti aukščiausiu prioritetu.“
Pasak JAE magnato smūgiai regione atsiliepia JAV
Laiške taip pat minimi JAV kariniai veiksmai per antrąją Trumpo kadenciją.
„Per savo antrąją kadenciją nurodėte vykdyti karines intervencijas užsienyje, kurios apėmė septynias šalis: Somalį, Iraką, Jemeną, Nigeriją, Siriją, Iraną ir Venesuelą, taip pat karines jūrų operacijas Karibų jūroje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje.“
Al Habtoor teigimu, vien per pirmuosius kadencijos metus buvo surengta šimtai oro smūgių.
„Per pirmuosius savo kadencijos metus jūs nurodėte daugiau nei 658 oro smūgius užsienyje – tai prilygsta visam oro smūgių skaičiui per visą Bideno kadenciją, nors būtent jį kritikavote dėl JAV įtraukimo į užsienio karus.“
Pasak verslininko, šie skaičiai turi ir politinių pasekmių JAV vidaus politikoje.
„Šie skaičiai stipriai paveikė jūsų palaikymo reitingus tarp amerikiečių. Nuo jūsų antrosios kadencijos pradžios jie per maždaug 400 dienų sumažėjo apie 9 procentais.“
Persijos įlankos regione girdimi ir kiti, bet atsargesni pasisakymai apie konfliktą
Nors Khalaf Al Habtoor laiškas išsiskyrė savo tiesmukumu, kiti Persijos įlankos regiono politikai ir įtakingi veikėjai apie konfliktą kalba gerokai atsargiau. Dauguma oficialių pareiškimų orientuoti į saugumą ir raginimus mažinti įtampą, vengiant tiesioginės kritikos JAV ar Izraeliui.
Vienas ryškiausių viešų komentarų nuskambėjo iš Jungtinių Arabų Emyratų prezidento diplomatinio patarėjo Anwar Gargash. Reaguodamas į Irano smūgius Persijos įlankos šalims, jis pareiškė:
„Irano agresija prieš Persijos įlankos valstybes buvo klaida, kuri izoliuoja Iraną kritiniu momentu. Jūsų karas nėra su jūsų kaimynais.“
Gargash taip pat paragino Teheraną „grįžti prie sveiko proto“ ir spręsti regiono problemas diplomatiškai, kol eskalacija dar labiau neišplito. Tokie pareiškimai laikomi bandymu aiškiai pasmerkti Irano smūgius, bet kartu išlaikyti atsargų balansą tarp regiono saugumo ir santykių su JAV.
Oficiali Jungtinių Arabų Emyratų valdžios linija pastarosiomis savaitėmis buvo gana santūri. Po Irano raketų ir dronų smūgių šalies teritorijoje prezidentas Mohamed bin Zayed lankėsi ligoninėse, kur buvo gydomi sužeistieji, ir pabrėžė valstybės pasiryžimą ginti savo gyventojus bei infrastruktūrą. Tokie pasisakymai orientuoti į nacionalinį saugumą ir visuomenės ramybę, o ne į tiesioginę geopolitinę kritiką.
Tuo pat metu verslo bendruomenėje, pasak tarptautinės žiniasklaidos, jaučiamas augantis nerimas dėl ekonominių konflikto pasekmių. Persijos įlankos šalys yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos centrų, todėl bet kokia karinė eskalacija regione tiesiogiai veikia transportą, turizmą ir investicijas.
Tačiau dauguma stambių regiono verslininkų – įskaitant didžiųjų nekilnojamojo turto, investicinių fondų ar turizmo grupių vadovus – viešai apie konfliktą kalba retai. Analitikai pažymi, kad tokios diskusijos dažniau vyksta už uždarų durų, o oficialiose pozicijose dominuoja diplomatiškas tonas.
