Drono smūgis į britų bazę sukėlė protestus ir nerimą regione ir Europoje
Kipre pastarosiomis dienomis kilo protestai prieš Jungtinės Karalystės karinių bazių buvimą saloje. Demonstracijos ypač sustiprėjo Limasolyje, kur protestuotojai skanduoja „Britų bazės lauk“, ragindami pašalinti britų karines teritorijas iš Viduržemio jūros salos.[1]
Neramumai prasidėjo po to, kai šią savaitę į britų Karališkųjų oro pajėgų bazę RAF Akrotiri pataikė, kaip įtariama, Irano pagamintas dronas. Incidentas įvyko praėjus vos dviem dienoms po to, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Izraelis pradėjo karinius veiksmus prieš Iraną.
Situaciją dar labiau įkaitino Jungtinės Karalystės premjero Keiro Starmerio sprendimas leisti JAV naudotis britų bazėmis vadinamiesiems „gynybiniams smūgiams“ prieš Irano raketų objektus. Šis sprendimas Kipre iš naujo paskatino diskusiją apie britų karinių pajėgų buvimą saloje ir galimą riziką vietos gyventojams.
Britų bazės Kipre laikomos kolonijinio laikotarpio palikimu
Jungtinė Karalystė Kipre išlaikė dvi suverenias karines teritorijas – Akrotiri ir Dhekelia – dar nuo 1960 metų, kai sala paskelbė nepriklausomybę. Šios teritorijos sudaro apie 3 procentus visos salos ploto, tačiau jų ribose yra ir keli Kipro kaimai.
Dalis vietos gyventojų šias bazes vertina kaip kolonijinio laikotarpio reliktą. Netoli Akrotiri gyvenanti aktorė ir televizijos laidų vedėja Melanie Steliou Nicolaou sakė, kad šios bazės simbolizuoja nebaigtą Kipro dekolonizaciją.
„Bazės yra Britanijos kolonijinės ir imperialistinės imperijos liekana. Mano akimis, Kipras niekada iš tikrųjų nebuvo visiškai dekolonizuotas“, – sakė ji.
Britų karinės bazės daugelį metų buvo naudojamos operacijoms Artimuosiuose Rytuose. Iš Akrotiri bazės kilo lėktuvai, dalyvavę karinėse operacijose Irake ir Libijoje, o pastaruoju metu ji taip pat buvo naudojama operacijoms, susijusioms su konfliktu Gazos Ruože.[2]
Kai kurie aktyvistai teigia, kad bazės faktiškai leidžia Jungtinei Karalystei naudoti Kiprą kaip karinę platformą operacijoms regione. Aktyvistas Nico, priklausantis organizacijai „Autonomy, Feminism, Ecology and Anti-Capitalism“, jas apibūdino kaip „nepaskandinamas starto aikšteles“, leidžiančias salą naudoti tarsi lėktuvnešį.
Gyventojai baiminasi dėl saugumo ir ekonominių pasekmių
Drono smūgis į Akrotiri bazę sustiprino baimę, kad Kipras gali būti įtrauktas į platesnį konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Kai kurie gyventojai teigė, kad incidento metu žmonės, išsigandę galimų naujų atakų, pradėjo skubiai išvažiuoti iš vietovių šalia bazių.
Pasak vietos gyventojų, dalį visuomenės piktina ir tai, kad valdžia nepakankamai informuoja apie situaciją bei galimas grėsmes. Kipro aukštasis komisaras Jungtinėje Karalystėje Kyriacos Kouros taip pat pripažino, kad dalis gyventojų jaučiasi nusivylę informacijos trūkumu.
Didėjant saugumo įtampai, dalis skrydžių į Kiprą ir iš jo jau buvo atšaukta. Tai gali turėti ekonominių pasekmių šaliai, kur turizmas sudaro apie 14 procentų bendrojo vidaus produkto.
Tuo metu Jungtinė Karalystė paskelbė į Kiprą siunčianti papildomas karines priemones – karo laivą HMS Dragon ir du „Wildcat“ sraigtasparnius, skirtus kovai su dronais. Be to, Italija, Prancūzija, Ispanija ir Nyderlandai planuoja siųsti savo karinius jūrų pajėgumus, kad sustiprintų salos gynybą.
Tačiau dalis Kipro gyventojų baiminasi, kad toks karinių pajėgų stiprinimas gali dar labiau paversti salą galimu taikiniu. Kaip sakė aktyvistas Nico: „Visa tai dėl ko? Kad būtų paremta neišprovokuota JAV ir Izraelio ataka prieš Iraną?“
