Šilumos kainos kovą: brangiausiai mokės kauniečiai, pigiausiai – šiauliečiai
Nors šildymo sezonas pamažu artėja prie pabaigos, šilumos kainų skirtumai tarp Lietuvos didmiesčių išlieka ryškūs. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys rodo, kad kovą brangiausiai už šildymą ir toliau mokės Kauno gyventojai. Mieste vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sieks 9,81 ct/kWh (be PVM) – tai didžiausias tarifas tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Ši kaina yra 1,06 ct/kWh didesnė nei Vilniuje, kuris pagal šilumos kainą užima antrą vietą tarp didmiesčių. Kauniečiams šilumą tiekia savivaldybės valdoma bendrovė „Kauno energija“, kuri skelbia, kad praėjusiais metais įmonės grynasis pelnas siekė 9,2 mln. eurų. Aukščiausios šilumos kainos Kaune laikosi jau nuo pat šio šildymo sezono pradžios[1].
Tuo metu pigiausiai iš didžiųjų Lietuvos miestų kovą šildysis Šiaulių gyventojai. Jiems centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sieks 6,36 ct/kWh (be PVM) – net 3,45 ct/kWh mažiau nei Kaune. VERT skelbia, kad vidutinė šilumos kaina Lietuvoje kovą sudarys 8,87 ct/kWh (be PVM). Palyginti su vasariu, kai ji buvo 8,40 ct/kWh, kaina padidėjo 5,6 proc., o per metus – nuo 7,81 ct/kWh – išaugo 13,57 proc.
Vis dėlto gyventojų sąskaitos už šildymą turėtų būti mažesnės nei sausį. Nors vasarį šilumos kaina šiek tiek padidėjo, dėl šiltesnių orų ir mažesnio šilumos suvartojimo mokamos sumos vidutiniškai sumažės apie 10–20 proc. Skaičiuojama, kad 60 kv. m naujos statybos bute sąskaita gali siekti apie 71 eurą (sausį – apie 88 eurus), renovuotame senos statybos name – apie 117 eurų (sausį – apie 139 eurus), o nerenovuotame daugiabutyje – apie 193 eurus, kai sausį ji siekė apie 229 eurus.
VERT: vasario šildymo sąskaitos bus iki penktadalio mažesnės nei sausį
Tuo tarpu VERT žada, kad gyventojų sąskaitos už šildymą vasarį bus mažesnės nei sausį, nors pati šilumos kaina šiek tiek padidėjo. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, dėl trumpesnio mėnesio, šiltesnių orų ir mažesnio šilumos suvartojimo galutinės mokamos sumos vidutiniškai sumažės apie 10–20 proc.[2]
Skaičiuojama, kad 60 kv. metrų naujos statybos bute šildymo sąskaita vasarį sieks apie 86 eurus su PVM – maždaug 20 eurų mažiau nei sausį. Renovotuose senos statybos daugiabučiuose ji turėtų sumažėti iki 141,6 euro, o nerenovuotuose – iki 233,5 euro, tai yra atitinkamai apie 26,6 ir 40 eurų mažiau nei mėnesiu anksčiau.
VERT narys Matas Taparauskas pažymi, kad nors vasaris, kaip ir sausis, buvo neįprastai šaltas, galutinėms sąskaitoms didelę įtaką turėjo mažesnis energijos suvartojimas. Dėl vasario pabaigoje pasitraukusio arktinio speigo pastatuose buvo suvartota iki 25 proc. mažiau šilumos nei sausį.
Tuo metu šilumos kaina Lietuvoje ir toliau auga – kovą vidutinė svertinė šilumos kaina siekia 8,87 cento už kilovatvalandę (be PVM), tai yra apie 5,6 proc. daugiau nei vasarį, o reguliuotojas pažymi, kad kainų pokyčiams ir toliau didelę įtaką daro biokuro rinkos svyravimai.
Speigas smogė piniginėms: šildymas kai kuriems gyventojams sausį kainavo iki 500 eurų
Sausio šalčiai Lietuvoje smarkiai išaugino gyventojų išlaidas šildymui ir parodė, kad ekstremaliomis oro sąlygomis šilumos siurbliai gali tapti gerokai brangesni nei tikėtasi. Dalies individualių namų savininkų elektros sąskaitos už šildymą per vieną mėnesį šoktelėjo iki 400–500 eurų.
Gyventojai pasakojo, kad elektros suvartojimas staiga išaugo, nes didelio šalčio metu šilumos siurblių efektyvumas krenta, o kai kurie įrenginiai papildomai įjungia elektrinius tenus. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad tokiu metu išauga ir bendra elektros paklausa rinkoje, todėl kyla ir elektros kainos, dar labiau padidindamos galutines sąskaitas.
Pastebimai didesnės sąskaitos už šildymą sausį pasiekė ir daugiabučių gyventojus – kai kur jos išaugo beveik dvigubai, palyginti su gruodžiu. Tuo metu tarp didžiųjų miestų išsiskyrė Šiauliai, kur šilumos kaina išliko mažiausia ir siekė apie 7,79 cento už kilovatvalandę.
Šiaulių meras Artūras Visockas tai sieja su savivaldybės pasirinktu modeliu: miestas valdo šilumos ūkio infrastruktūrą, atsisako pelno siekimo ir taiko kainų „lubas“, todėl net ir rinkos svyravimai čia neperauga į staigiai augančias gyventojų sąskaitas.
