Leipalingio progimnazijos pradinukai patys renkasi, kokio maisto nori
Kol daugelyje šalies mokyklų mokiniai per ilgąsias pertraukas atakuoja greta esančias parduotuves ar greito maisto restoranus, Leipalingio progimnazijos pradinukai džiaugiasi visai kitokia patirtimi. Kaip patys sako, jų mokyklos valgykloje dabar – tarsi „Turkijos restorane“.
Tokį palyginimą išgirdo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, apsilankęs mokykloje ir pasidomėjęs naujove – švediško stalo principu organizuojamu maitinimu. Vienas pradinukas, pirmą kartą rinkdamasis maistą iš kelių patiekalų, nustebęs pasakė: „Čia – kaip Turkijos restorane“[1].
Apie pokytį meras prabilo ir viešai, pabrėždamas, kad ši iniciatyva savivaldybei yra svarbus žingsnis.
„Leipalingio progimnazija – pirmoji mūsų savivaldybėje ir viena pirmųjų ugdymo įstaigų šalyje pradėjo taikyti švediško stalo principą.“ – rašė R. Malinauskas.
Tai reiškia, kad mokiniai mokyklos valgykloje gali patys pasirinkti, kokį maistą ir kokį jo kiekį įsidėti į savo lėkštę. Pasak R. Malinausko, pirmųjų savaičių patirtis rodo teigiamus rezultatus: vaikai patenkinti, noriai renkasi patiekalus, o mokykloje jau pastebėta ir mažėjanti maisto atliekų problema.
Meras pabrėžė, kad mokykla turėtų būti vieta, kur vaikai įgyja ne tik akademinių žinių, bet ir kasdienių gyvenimo įgūdžių. Galimybė patiems pasirinkti maistą padeda ugdyti savarankiškumą, atsakomybę ir formuoti įpročius, kurie gali lydėti visą gyvenimą.
Pasak jo, džiugu, kad mokyklų bendruomenės nebijo pokyčių ir naujovių, o svarbiausia – pasitiki vaikais. Tokios iniciatyvos, anot mero, rodo siekį kurti mokyklos aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi gerai ir mokytųsi ne tik iš vadovėlių, bet ir iš kasdienės patirties.
Vietiniai gyventojai neslėpė susižavėjimo tokiu sprendimu
Tokį mero R. Malinausko sprendimą kaipmat suskubo įvertinti ir vietiniai gyventojai. Šie neslėpė susižavėjimo, kaip Druskininkų vadas puikiai tvarkosi su savo pareigomis ir dar „rodo pavyzdį kitų miestų merams, kaip reikia dirbti“.
„Sveikinu Jus su lyderyste. Džiaugiuosi, kad Druskininkai yra gerų praktikų pradininkai. Ačiū.“ – džiaugėsi viena gyventoja.
Kitas gyventojas taip pat pridūrė, esą šis pavyzdys turėtų būti taikomas ir visoje Lietuvoje, mat ši idėja – puiki ir pasiteisinusi.
„Australijoje mačiau gimnazijoje 1988 metais, vis svajojau, kada Lietuvoje taip bus, galų gale sulaukiau, nepraėjo nei …metų“, – įžvalgomis pasidalino ir žymi astrologė Vaiva Budraitytė.
Visgi, nors ir kaip ši idėja nustebino vietinius gyventojus, viena internautė teigia turėjusi kiek kitokią patirtį apskaičiuojant patiekalo kainą.
„Tik vienas neaiškus dalykas, kiek ten kas kainuoja nesuprantam. Nes įsidėjus pagrindinį patiekalą ir įsmetusi kelis gabalėlis daržovių (pabrėžiu-kelis), už daržoves sumoka vos ne pusę pagrindinio patiekalo kainos.“ – rašė moteris.
Prie idėjos prieš keletą metų prisijungė ir Kauno rajonas
Švediško stalo principas dar 2024-aisiais pradėtas taikyti ir Kauno rajone, o prie savitarnos maitinimo modelį taikančių mokyklų neseniai prisijungė ir Babtų gimnazija. Savitarnos modelis Kauno rajone pradėtas diegti kaip pilotinis projektas siekiant keisti mokyklų maitinimo kultūrą ir mažinti maisto švaistymą, o šiandien pilno ar dalinio „švediško stalo“ principu veikia jau apie 20 mokyklų[2].
Pasak savivaldybės atstovų, leidus mokiniams patiems rinktis patiekalus ir porcijų dydį, maisto atliekų kiekis mokyklose per kelerius metus sumažėjo net 50–80 procentų. Babtų gimnazijoje kartu su nauju maitinimo modeliu keičiamas ir valgiaraštis – jame atsiranda daugiau naujų patiekalų, įskaitant ir augalinės kilmės maistą, o pats Kauno rajono modelis dažnai minimas kaip pavyzdys kitoms Lietuvos ugdymo įstaigoms.
Švediškas stalas gali sumažinti išmetamo maisto kiekį
Mokyklose vis dažniau ieškoma būdų, kaip ne tik pamaitinti vaikus, bet ir ugdyti jų atsakingą požiūrį į maistą. Viena iš rekomenduojamų priemonių – švediško stalo principas, kai maitinimas organizuojamas savitarnos būdu ir mokiniai patys gali pasirinkti patiekalus bei jų porcijas. Specialistai teigia, kad toks modelis padeda geriau atsižvelgti į vaikų skonį, skatina sveikesnius pasirinkimus ir mažina nesuvalgyto maisto kiekį[3].
Švediško stalo principo esmė – suteikti vaikams galimybę patiems spręsti, ką ir kiek jie nori valgyti. Tokiu būdu mokiniai gali rinktis skirtingus patiekalus, daržoves, vaisius ar garnyrus ir įsidėti tik tiek, kiek iš tiesų suvalgys. Specialistai pabrėžia, kad tai ne tik padeda mažinti maisto švaistymą, bet ir ugdo savarankiškumą, atsakomybę bei gerina vaikų valgymo kultūrą.
Vis dėlto šio modelio diegimas mokyklose reikalauja pasiruošimo. Svarbu, kad tam pritartų mokyklos bendruomenė – vadovai, tėvai ir valgyklos darbuotojai, taip pat būtina įvertinti valgyklų infrastruktūrą bei finansines galimybes. Kai kuriais atvejais gali prireikti specialios įrangos, leidžiančios tinkamai laikyti ir patiekti maistą, kad būtų užtikrinta jo kokybė ir saugumas.
Maisto švaistymas laikomas rimta problema visoje Europoje. Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje kasmet išmetama apie 88 mln. tonų maisto, o Lietuvoje maisto atliekos sudaro apie 12 proc. visų atliekų. Todėl mokyklos laikomos svarbia vieta formuojant vaikų įpročius: suteikus galimybę rinktis, paaiškinus sveikos mitybos principus ir sukūrus patrauklią valgyklos aplinką, galima ne tik pagerinti vaikų mitybą, bet ir prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo.
