Už budėjimą namuose siūloma mokėti bent 20 proc. valandinio atlygio
Darbuotojas namuose, tačiau vis tiek „darbe“ – telefonas įjungtas, o prireikus turi būti pasirengęs nedelsiant reaguoti. Tokia situacija daugelyje profesijų jau seniai tapo įprasta, tačiau iki šiol ji dažnai kėlė klausimų: ar toks laukimas laikomas darbu, kiek už jį turi būti mokama ir kiek laiko darbuotojas gali būti laikomas budėjimo režime. Seime svarstomas Darbo kodekso pakeitimų paketas siekia šią sritį aiškiau reglamentuoti ir nustatyti konkrečias taisykles dėl darbuotojų budėjimo.
Pagal siūlomą Darbo kodekso 118 straipsnio pakeitimą, vadinamasis pasyvus budėjimas namuose būtų apibrėžiamas kaip darbuotojo buvimas ne darbovietėje, tačiau pasirengus prireikus atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbą. Toks budėjimas pats savaime nebūtų laikomas darbo laiku[1].
Tačiau jei darbuotojas budėjimo metu realiai atlieka darbo funkcijas, pavyzdžiui, sprendžia problemą nuotoliniu būdu ar vyksta į darbo vietą, tas laikotarpis būtų laikomas darbo laiku ir apmokamas kaip įprastas darbas.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti minimalų apmokėjimą už budėjimą. Numatyta, kad už kiekvieną pasyvaus budėjimo namuose valandą darbuotojui turėtų būti mokama ne mažesnė kaip 20 procentų jo valandinio darbo užmokesčio dydžio priemoka. Tai reiškia, kad net jei budėjimo metu darbuotojas faktiškai nedirba, jis vis tiek turėtų gauti atlyginimą už laiką, kai privalo būti pasiekiamas ir pasirengęs dirbti.
Griežtinamos taisyklės: per 4 savaites – iki 168 valandų, per savaitę – iki 60 darbo valandų
Be to, projekte siūloma nustatyti aiškią tokio budėjimo trukmės ribą. Pasyvus budėjimas namuose negalėtų trukti ilgiau kaip 168 valandas per keturias savaites. Tokia riba turėtų padėti išvengti situacijų, kai darbuotojai praktiškai nuolat laikomi pasiekiamumo režime ir negali pilnavertiškai planuoti savo poilsio ar asmeninio laiko.
Pakeitimai taip pat numato papildomas darbo laiko apsaugos priemones. Jei darbuotojas budėjimo metu iškviečiamas dirbti, bendras jo darbo laikas per savaitę, įskaitant budėjimo metu atliktus darbus, negalėtų viršyti 60 valandų. Be to, darbuotojas negalėtų būti skiriamas budėti tą pačią dieną, kai jis jau dirbo nepertraukiamai vienuolika valandų iš eilės.
Įstatymo projekte taip pat numatyta papildoma apsauga tam tikroms darbuotojų grupėms. Asmenims iki 18 metų pasyvus budėjimas apskritai negalėtų būti skiriamas, o nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, taip pat darbuotojai, auginantys mažamečius ar neįgalius vaikus, darbuotojai su negalia ar slaugantys asmenį su negalia galėtų būti skiriami budėti tik su jų sutikimu.
Jei pakeitimai bus priimti, nauja budėjimo tvarka Lietuvoje įsigaliotų 2026 metų lapkričio 1 dieną. Įstatymo projektą Seimui pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Vyriausybė siūlo griežtinti baudas už vėluojančias algas
Vasario pabaigoje Vyriausybė taip pat pateikė svarstyti Darbo kodekso pakeitimų paketą, kuris, jei būtų priimtas, paliestų daugelį dirbančiųjų. Vienas svarbiausių siūlymų – gerokai padidinti delspinigius už pavėluotai mokamą atlyginimą.
Numatoma, kad dabartinė 0,1 proc. formulė išliktų, tačiau galutinė suma būtų padidinta penkis kartus, todėl uždelsta alga darbuotojams būtų kompensuojama gerokai didesnėmis sumomis. Taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti atsiskaitymą su darbuotoju atleidimo dieną – suma iki vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio turėtų būti išmokėta paskutinę darbo dieną.
Pakeitimai apimtų ir kitas darbo santykių sritis. Didesnes pajamas gaunantiems specialistams siūloma leisti taikyti iki šešių mėnesių išbandymo laikotarpį, o darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį turėtų būti pagrįstas aiškiai nurodyta priežastimi.
Be to, projektas numato platesnes galimybes tam tikroms darbuotojų grupėms dirbti nuotoliniu būdu, lankstesnes atostogų taisykles ir darbuotojų atstovų dalyvavimą valstybės bei savivaldybių valdomų įmonių valdybose. Pataisos kol kas tik registruotos, todėl jas dar turės svarstyti Seimas.
